Konservatorių kandidatas į prezidentus paaiškėjo savaitgalį pirmąsyk Lietuvos politikos istorijoje surengtuose atviruose pirminiuose rinkimuose. Juos triuškinamai laimėjo Seimo konservatorių frakcijos nepartinė narė 43-ejų Ingrida Šimonytė, nurungusi dešimčia metų vyresnį diplomatą partinį Vygaudą Ušacką. Už laimėtoją balsavo 16 418 žmonių, už pralaimėjusįjį – 4441.
V.Ušackas pasveikino nugalėtoją, pasakė savarankiškai nesieksiąs prezidento posto ir pažadėjo paramą I.Šimonytei, jeigu jai tokios prireiktų. Bet politikos ekspertai abejoja, ar ši politikė galėtų tikėtis arba labai norėtų tokios paramos.
Vis dėlto kokie konservatorių kandidatės šansai laimėti rungtynes dėl prezidento posto?
„Lietuvos ryto“ kalbinti politologai I.Šimonytės galimybes vertina gana palankiai, bet nė vienas jų nemano, kad likusi distancija jai bus tokia pat lengva kaip iki šiol.
V.Ušackui – statisto vaidmuo
Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis gyrė konservatorius už surengtus pirminius kandidato rinkimus ir mano, kad aplink juos vykęs šurmulys buvo labai naudingas I.Šimonytei.
„Iki šiol I.Šimonytę, kaip politikę, žinojo tik labai menkas ratas žmonių. Dabar ji jau žinoma ir už Vilniaus ribų. Taigi vykusi akcija pasiteisino su kaupu“, – sakė politologas.
Anot L.Bielinio, tokios rinkimų sėkmės juose nusprendus nedalyvauti apklausose pirmaujančiam ekonomistui Gitanui Nausėdai konservatoriai vargu ar galėjo tikėtis.
„G.Nausėdai atsisakius šių rinkimų buvo daugiau nei akivaizdu, kad I.Šimonytė liko vienvaldė padėties šeimininkė.
V.Ušackas buvo tik toks savotiškas jos ringo partneris. Keldamas emocijas ir kurdamas įtarimų bangas jis tik padėjo dar labiau išviešinti I.Šimonytę ir sutelkti į ją daugiau dėmesio.“
Tačiau tapusi partijos kandidate politikė sumažina savo galimybes pretenduoti į likusių rinkėjų balsus. Dabar jai reikės pasistengti save atitolinti nuo konservatorių. Tai bus gana sudėtinga, bet nėra neįmanoma“, – svarstė politologas.
L.Bielinis neatmetė galimybės į antrąjį prezidento rinkimų turą patekti ir G.Nausėdai, ir I.Šimonytei – tai esą būtų labai neblogas variantas Lietuvai: „Jie abu – subalansuotos ir prognozuojamos asmenybės, iš jų galima tikėtis racionalių ir emocijomis mažiau pagrįstų sprendimų.
Ar įmanoma, kad jie abu išeitų į antrąjį turą? Tai, aišku, priklausys nuo tokių aplinkybių kaip valstiečių kandidato silpnumas arba atsisakymas jį turėti. Pastarojo varianto neatmetu, nes Seime daugumą turintiems valstiečiams, man regis, nėra politiškai aktualu turėti savo prezidentą.
Tokia papildomų politinių centrų parama svarbesnė kitoms politinėms jėgoms.“
Politologas taip pat mano, kad premjero Sauliaus Skvernelio dalyvavimas šiuose rinkimuose valstiečiams gali sukelti daugiau grėsmės nei naudos: „Tai reikštų sukelti didžiulę sumaištį Vyriausybėje – reikėtų ją formuoti iš naujo, ir tada Dalia Grybauskaitė vėl taptų reikšminga žaidėja. Vargu ar tai būtų naudinga valdantiesiems.“
Antrajame ture lauks kliūtis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius irgi neatmetė tikimybės, kad G.Nausėda ir I.Šimonytė gali patekti į antrąjį turą.
„Po puikia konservatorių viešųjų ryšių akcija paverstų pirminių rinkimų pasirodysiančios apklausos turėtų būti palankios I.Šimonytei. Bet nenurašyčiau nei G.Nausėdos, nei S.Skvernelio.
Reikėtų nepamiršti, kad nors konservatoriai turi gerų draugų, jie turi dar didesnį skaičių labai rimtų oponentų ir priešų. Tai aiškiai parodė ir praėjusieji Seimo rinkimai.
I.Šimonytė turi puikių galimybių patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą.
Bet labai menka tikimybė, kad ji laimėtų. Kad ir kokios būtų žmonių nuotaikos, tarp kairiųjų rinkėjų vis dar yra labai tvirtas nusistatymas prieš konservatorius. O tokie rinkėjai sudaro daugumą“, – kalbėjo K.Girnius.
Beje, politologas skeptiškai vertino vis pasigirstančias kalbas, esą I.Šimonytė, nenorėdama išsklaidyti dešiniųjų balsų, gali pasitraukti iš rinkimų G.Nausėdos naudai: „Labai nustebčiau, jei tai įvyktų. Kodėl ji turėtų, o ne G.Nausėda?“
Ryškaus favorito nebus
Ar I.Šimonytė, ar G.Nausėda prezidento rinkimų antrajame ture būtų rimtesnis varžovas valstiečių kandidatui, kurį vis dar gaubia migla?
„Tai milijono vertas klausimas“, – juokėsi Mykolo Romerio universiteto Viešojo valdymo fakulteto Politikos instituto lektorė Rima Urbonaitė. Ji vis dėlto linkusi manyti, kad valstiečių kandidatas bus S.Skvernelis.
„Kol kas labai sunku pasakyti, kuris iš dešiniųjų sparnui priskiriamų kandidatų turi virš galvos mažiau vadinamųjų stiklinių lubų arba kuris iš jų gali lengviau jas pramušti.
Ko gero, I.Šimonytė turi nemažai trūkumų. Pensininkai jai vis dar negali atleisti dėl sumažintų pensijų.
Aišku, kad šis šleifas paskui ją vilksis visą rinkimų kampaniją. Be to, ji aiškiai dabar jau susieta ir su partija.
Tuo metu G.Nausėda viso to neturi. Bet jis turi kitų trūkumų. Kai kam gali nepatikti, kad jis yra buvęs bankininkas ar yra vadinamojo elito atstovas.
Todėl nesiimčiau vertinti, kuris iš jų antrajame ture turėtų daugiau galimybių. Nors svarstyklės lyg ir krypsta į G.Nausėdos pusę, užteks vienos nemalonios istorijos ar klaidos, ir viskas gali apvirsti aukštyn kojomis“, – kalbėjo politologė.
Tačiau R.Urbonaitė nemano, kad abu šie kandidatai, atstovaujantys panašiam rinkėjų elektoratui, gali patekti į antrąjį turą: „Žinoma, galiu ir klysti, mūsų rinkėjas labai nenuspėjamas ir migruojantis. Bet tai būtų labai netikėta.“
Politologė taip pat atmetė svarstymus, kad I.Šimonytė vėliau galėtų trauktis iš rinkimų: „Tai ir partijos garbės reikalas. Konservatoriai daug metų neturėjo savo kandidato, ir toks žingsnis jiems nebūtų naudingas. Tada kiltų klausimas, kam reikėjo tų pirminių rinkimų.
Manau, kad tiek I.Šimonytė, tiek G.Nausėda eis iki galo, o ryškaus favorito nebus. Toks scenarijus, koks buvo prieš dešimt metų vykusiuose rinkimuose, kai nesunkiai laimėjo D.Grybauskaitė, šįkart negresia.“
Baigtis buvo aiški iš anksto
Konservatorių kandidato rinkimų rezultatai nenustebino ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojo Giedriaus Česnako.
„I.Šimonytės pergalę buvo galima numatyti iš anksto. Gal šiek kiek nustebino toks mažas V.Ušacko palaikymas. Manau, taip atsitiko todėl, jog pats kandidatas tiksliai neįvertino, kurios partijos nominacijos jis siekia ir kokius klausimus ji kelia kandidatams. Be to, buvo akivaizdžiai matyti, kad partijos viršūnės remia I.Šimonytę, o V.Ušackui buvo mėginama klijuoti prorusiško kandidato etiketė.
Dabar konservatorių kandidatės laukia kur kas rimtesnis iššūkis. Ji tampa labiau pažeidžiama nei iki šiol. Ji taps kitų kandidatų taikiniu.
Labai abejočiau, kad ir I.Šimonytė, ir G.Nausėda prasiveržtų į antrąjį turą, nes jų rinkėjas labai panašus.
Kita vertus, lyg ir matyti, kad I.Šimonytė yra patraukli ne vien tradiciniam konservatorių rinkėjui ar šios partijos nariams“, – svarstė G.Česnakas.
Sugebėjo pataikyti
Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Mažvydo Jastramskio, triuškinama I.Šimonytės pergalė nesunkiai paaiškinama, nes stipri kandidatė sugebėjo pataikyti į konservatorių ir jai simpatizuojančių rinkėjų nuotaikas.
„I.Šimonytė turi galimybių patekti į antrąjį prezidento rinkimų turą.
Tačiau tikėtina, kad į jį gali patekti ir G.Nausėda.
Viskas priklausys nuo to, kokią strategiją jie pasirinks, bet jų galimybės turėtų būti labai panašios“, – sakė politologas.
Iš pirmų lūpų
I.Šimonytė: „Šių rinkimų rezultatus vertinu kaip pasitikėjimą ir dėkoju visiems, kurie atėjo ir balsavo.
Manau, kad šiame etape man yra tiesiog svarbi parama žmonių, kurie tiki tuo, ką aš kalbu, ir ar jie turi kokį partinį bilietą, ar ne, taip pat nesvarbu, kaip, mano nuomone, yra nesvarbu, ar aš turiu partijos bilietą, ar ne.“
V.Ušackas: „Manau, kad nespėjau per tuos metus, kiek buvau, sustiprinti savo žinomumo tarp partijos narių. Buvo tam tikrų klišių, etikečių priklijuotų, taip pat negarbingos, žeminančios informacijos skleidžiama.
Bet pergalė visų mūsų. Manau, prisidėjau prie to, kad diskusija apie vertybes būtų išryškinta.“
