Kodėl arčiau nei Klaipėda nuo Vilniaus esanti Ryga sekmadienį tapo nepasiekiama D.Grybauskaitei?
Formali priežastis – sugedo karinis lėktuvas „Spartan“, kuriuo šalies vyriausioji ginkluotųjų pajėgų vadė turėjo skristi į Latvijos valstybės atkūrimo šimtmečio renginius. Esą pamačiusi, kad orlaivis greitai nebus sutaisytas, D.Grybauskaitė įrašė vaizdo sveikinimą latviams, apsisuko ant kulno ir sugrįžo namo.
Tačiau daugelis „Lietuvos ryto“ vakar kalbintų politikų ir ekspertų tokį prezidentės elgesį įvertino kitaip – atsainus požiūris į artimiausius kaimynus ir sunkus charakteris.
Bene pirmasis D.Grybauskaitės sprendimą sekmadienį sukritikavo jo rėmėjas, žinomas žurnalistas Andrius Tapinas.
„Čia man nesueina galai niekaip. Na, būna, sugenda. Bet tai geriausio tavo draugo gimtadienis. Tu – prezidentas. Sėdi į limuziną, su švyturėliais Panevėžio trasoje, po to šiek tiek lėčiau ir po 2,5 valandos būni Rygoj. Su skrydžiu, transferiu ir panašiai būtų 1,5 valandos. Dar vienas variantas – reisinis lėktuvas. 14.20 kyla iš Vilniaus, 15.15 jau Rygoj“, – „Facebook“ paskyroje rašė žurnalistas.
Pasak A.Tapino, netgi pavėlavus valandą ar pusantros nieko bloga nebūtų nutikę, priešingai – latviai tai būtų tik dar labiau įvertinę, kad Lietuvos prezidentė, nepaisydama kliūčių, atvyko pas juos.
Būtų važiavęs ir dviračiu
Nuomonę apie neišvykusią į latvių šventę D.Grybauskaitę vakar pareiškė ir pretendentai į naujuosius Lietuvos vadovus.
Gitano Nausėdos manymu, prezidentė galėjo vėluoti, tačiau privalėjo nuvykti į Latviją: „Aš būčiau važiavęs, jeigu reikia, ir dviračiu.“
Anot ekonomisto, sugedus vienai transporto priemonei, šalies vadovė į Latviją turėjo vykti net vėluodama – taip būtų pademonstravusi, kad net ir sudėtingomis sąlygomis galima pasiekti tikslą.
Tuo metu kitas Žinių radijo laidoje dalyvavęs galimas kandidatas į prezidentus Naglis Puteikis abejojo, ar prezidentė turėjo tokį tikslą. Šio politiko nuomone, D.Grybauskaitei jau nėra įdomios kaimyninės šalys: „Ji iškeitė nesvarbius kaimynus į svarbesnius renginius Europos Sąjungoje. Manau, tai yra arogancija.“
Pavėlavimą būtų supratę
„Lietuvos ryto“ paklausta, kaip būtų pasielgusi panašioje situacijoje, konservatorių kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė teigė, kad nežinant visų detalių sunku įvertinti šalies vadovės pasirinkimą: „Bet turint galvoje, kad Ryga tikrai nėra labai toli, automobiliu nuvykti bent į dalį renginių, ko gero, buvo visos galimybės.“
Politikės nuomone, latviai greičiausiai nebūtų įsižeidę, jei vadovė būtų atvykusi į bent į dalį renginių: „Gal net būtų dar labiau apsidžiaugę, kad, nepaisant visokių kliūčių, trukdymų ir kažkokių kitų nesusipratimų, prezidentė vis dėlto parodė, kad kaimynai mums svarbūs.“
Panašiai kalbėjo ir valdančiųjų valstiečių atstovai – Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Egidijus Vareikis ir šio komiteto narys Mindaugas Puidokas.
I.Šimonytė taip pat stebėjosi, kad apie Karinėms oro pajėgoms priklausančio lėktuvo gedimą ginkluotųjų pajėgų vadė sužinojo tik atvykusi į oro uostą: „Tai atrodo keistai. Kodėl taip nutinka, turėtų paaiškinti žmonės, kurie yra atsakingi, kad technika veiktų taip, kaip reikia. Tą paaiškinimą jie mums skolingi.“
Nugara atsukta jau seniai
Daug griežčiau už kitus pretendentus į prezidentus situaciją įvertino savaitgalį Latvijos valstybės atkūrimo šimtmečio renginiuose dalyvavęs Arvydas Juozaitis.
Prezidento rinkimuose ketinantis dalyvauti filosofas, skelbiantis, kad Latvija turėtų tapti pagrindine strategine Lietuvos partnere, „Lietuvos rytui“ teigė, jog kaimynai nesupranta ir nepateisina D.Grybauskaitės elgesio.
„To neįmanoma niekaip pateisinti, lėktuvas čia niekuo dėtas. Tai parodo požiūrį į Latviją – jau seniai stovime atsukę jai nugarą. Baltiškasis vektorius mūsų užsienio politikoje neegzistuoja. Latviai nėra svarbūs ne tik prezidentei, bet ir visam mūsų šalies elitui“, – kalbėjo A.Juozaitis.
Jo nuomone, jeigu būtų norėjusi, prezidentė Rygą būtų galėjusi pasiekti automobiliu arba sraigtasparniu: „D.Grybauskaitė kalbą galėjo pasakyti vakare prie Laisvės paminklo. Tikrai būtų gavusi žodį.“
Dėl arogancijos prezidentei priekaištavęs A.Juozaitis taip pat stebėjosi, kad jos atsiųsta sveikinimo kalba skambėjo ne lietuviškai ar latviškai: „Visi svečiai prezidentai Latviją sveikino savo kalba, o D.Grybauskaitė – angliškai.
Latviams, kurie taip jautriai jaučia savo kalbos trapumą, sakyti kalbą angliškai yra kažkoks nesusipratimas. Juk galėjo įterpti bent kelis latviškus žodžius – tai būtų jiems lyg medus.“
Latviai – ne amerikiečiai
Politologas Lauras Bielinis vakar „Lietuvos rytui“ teigė, kad pagrindinė tokio D.Grybauskaitės poelgio priežastis – ūmus ir nenuspėjamas jos charakteris.
„Įvyko nemalonus dalykas – sugedo lėktuvas, ji kažkiek laiko priversta lūkuriuoti oro uoste, darosi aišku, kad į pirmuosius oficialius renginius vėluos. Taigi jos reakcija: „Ai, tegul sudega viskas, tai ir nereikia.“
Spėju, kad būtent tokios jos charakterio ypatybės čia viską ir nulėmė“, – sakė L.Bielinis.
Politikos užkulisiuose seniai kalbama, kad prezidentei išties svarbūs renginiai, į kuriuos ji žūtbūt nuvyks, – kuo platesnio tarptautinio dėmesio sulaukiantys pasaulio lyderių susitikimai, įamžinami nuotraukose. Tai ji esą suvokia ir kaip savireklamos areną, puoselėdama ambicijas siekti tolesnės tarptautinės karjeros.
Daugelis prisiminė, kad, pavyzdžiui, šiemet Lietuvai švenčiant liepos 6-ają, po savo oficialios kalbos Vilniuje prabėgus vos pusantros valandos ji jau buvo Varšuvoje, mat ten lankėsi JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
L.Bielinis sutiko, kad neįvykusi D.Grybauskaitės kelionė į Latvijos šventę yra jos prioritetų atspindys: „Vis dėlto nederėtų pamiršti, kad Latvija – ne šiaip kažkokia nedidelė šalis, o viena artimiausių mūsų kaimynių.“
Teisinosi, kad būtų nespėjusi
Tuo metu prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Nerijus Aleksiejūnas vakar žurnalistams tvirtino, kad D.Grybauskaitė apie lėktuvo gedimą sužinojo tik atvykusi į oro uostą, maždaug dešimtą ryto.
Patarėjo teigimu, iš pradžių buvo sakoma, jog gedimas nėra labai rimtas ir netrukus bus pašalintas: „Todėl oro uoste pralaukėme apie porą valandų. Kai sužinojome, kad lėktuvas nepakils, buvo jau per mažai laiko kitoms galimoms alternatyvoms.“
Anot N.Aleksiejūno, prezidentė planavo dalyvauti gėlių padėjimo ceremonijoje prie Laisvės paminklo ir kariniame parade, bet į juos automobiliu esą nebūtų suspėjusi: „Žinokite, yra gana sudėtingos sienos kirtimo procedūros.“
Patarėjas aiškino, kad pasikeitusius kelionės planus reikėjo skubiai suderinti su Latvija, – šios šalies pareigūnai prezidentę būtų turėję sutikti pasienyje, be to, esą reikėjo gauti leidimus vežtis ginklą ir pan.
„Tokiais atvejais kyla daug visokių techninių ir procedūrinių dalykų, kuriuos nėra taip paprasta skubiai išspręsti. Mes apgalvojome visus įmanomus variantus ir latviams viską paaiškinome.
Prezidentė oro uoste operatyviai įrašė sveikinimą, ir jis nebuvo kažkur pranykęs, o buvo pastebėtas“, – kalbėjo Prezidentūros atstovas.
Paklaustas, ar situacijos nebuvo įmanoma pataisyti nuvykus į vėliau vykusius renginius, N.Aleksiejūnas aiškino, kad D.Grybauskaitės tikslas buvo dalyvauti viešuose renginiuose, juose pasveikinti Latviją ir jos žmones.
Renginių dar buvo likę
Tačiau nespėjusi į karinį paradą, kuris prasidėjo 14 valandą, D.Grybauskaitė automobiliu Rygą tikrai galėjo pasiekti prieš koncertą Nacionaliniame teatre. Išankstinėje prezidentės darbotvarkėje buvo numatytas ir 18 val. Nacionalinėje bibliotekoje turėjęs vykti renginys.
D.Grybauskaitė taip pat dar galėjo suspėti į 20 val. vykusį renginį prie Laisvės paminklo, kur Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis kreipėsi į tautą.
Po valandos Latvijos vadovas su atvykusiais svečiais taip pat dalyvavo renginyje, kuriame buvo giedamas šalies himnas, vėliau buvo surengtas priėmimas.
Kur dingo taupymo įpročiai?
Vis dėlto ko verti prezidentės patarėjo teiginiai apie sudėtingas sienos kirtimo procedūras ir apie tai, kad Prezidentūra nebeturėjo kitokio pasirinkimo?
Buvęs ir esami vadovybės apsaugos pareigūnai „Lietuvos rytui“ aiškino, kad sienos procedūros tikrai nėra kliūtis. Su latvių kolegomis esą tai galima suderinti labai greitai, be to, tokie atvejai būna iš anksto numatyti ir aptarti.
Kita vertus, pašnekovai apskritai stebėjosi, kodėl į Rygą buvo nuspręsta skristi (ir dar „Spartan“ lėktuvu), o nebuvo suplanuota kelionė automobiliu.
Pareigūnų teigimu, taupuole besidedanti D.Grybauskaitė turėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad automobilių kortežo kelionė į Rygą ir atgal keliolika kartų pigesnė nei „Spartan“ skrydis.
Daugelis iškart prisiminė, kaip prezidentė dar pirmosios kadencijos metu į Londone vykusias Didžiosios Britanijos premjerės Margaret Thatcher laidotuves skrido pigių skrydžių bendrovės „Wizz Air“ reisu ir tai reklamavo socialiniuose tinkluose.
D.Grybauskaitė taip pat aiškino, kad tuometės Vyriausybės planai įsigyti specialų lėktuvą yra nepateisinamas išlaidavimas.
Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius tik šiemet prabilo, kad pati prezidentė tuomet iš pradžių liepė krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui pradėti valstybinio lėktuvo įsigijimo procedūras, bet pradėjus tai svarstyti viešai iš karto užsipuolė tuometę valdžią – esą „ubagai“ užsigeidė orlaivio.
Genda jau ne pirmą kartą
Kariuomenės atstovai vakar pranešė, kad prezidentei išskristi į Rygą sutrukdęs orlaivio gedimas buvo pašalintas per dieną.
„Vakare jis buvo pataisytas ir tas lėktuvas pirmadienį išvežė premjerą į Briuselį“, – sakė Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas Dainius Guzas.
Karininkas BNS tvirtino, kad buvo sugedusi „Spartan“ aukščio valdymo sistema, o esant tokiam gedimui lėktuvas tampa nevaldomas.
Lietuvos kariuomenė turi tris transporto orlaivius „Spartan“, Lietuvai atsiėjusius beveik 80 mln. eurų.
Karinių oro pajėgų atstovų teigimu, vienas jų po pernai įvykusio gedimo dar remontuojamas, kitas lėktuvas sekmadienį baigė vadinamuosius reglamento darbus, tačiau tos pačios dienos rytą juo skristi dar esą nebuvo galima.
„Antrajam orlaiviui baigėme reglamento darbus ir jis buvo galutinai apskraidytas. Taigi sekmadienio vakare jau turėjome du lėktuvus“, – kalbėjo D.Guzas.
Prezidentės patarėjas N.Aleksiejūnas vakar teigė nenorintis vertinti kariškių veiksmų. Anot jo, tokį vertinimą turi pateikti Krašto apsaugos ministerija.
„Ministerija turėtų padaryti išvadas, nes problemų, kai „Spartan“ negali skristi, kyla ne pirmą kartą. Be to, gal reikėtų persvarstyti ir procedūras – juk yra ne vienas „Spartan“, o keli. Todėl visada turi būti parengtas ir rezervinis lėktuvas“, – svarstė D.Grybauskaitės patarėjas.
