Vytautas Bruveris. Neišsrebiama reformų košė

Atrodo, ši valdžia pagrįstai giriasi, kad yra istorinė. Iš tiesų kai kurių dalykų, kurie dabar vyksta, Lietuva iki šiol nėra nei regėjusi, nei girdėjusi.

Pavyzdžiui, sunku prisiminti, kad panašaus lygio politikas kaip Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S.Jakeliūnas staiga pareikštų, jog šalyje yra per daug švediškų bankų, todėl vieną jų reikia išprašyti. Ir dar pažadėtų tai įrašyti savo komiteto tyrimo išvadose.<br>T.Bauro nuotr.
Pavyzdžiui, sunku prisiminti, kad panašaus lygio politikas kaip Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas S.Jakeliūnas staiga pareikštų, jog šalyje yra per daug švediškų bankų, todėl vieną jų reikia išprašyti. Ir dar pažadėtų tai įrašyti savo komiteto tyrimo išvadose.<br>T.Bauro nuotr.
Pati ministrė J.Petrauskienė, regis, jau gali pradėti pakuotis daiktus. Tiktai ar tai reikš ministerijoje įsitvirtinusių apsikasusių mokytojų pergalę ir sumaišties švietimo sistemoje pabaigos pradžią?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pati ministrė J.Petrauskienė, regis, jau gali pradėti pakuotis daiktus. Tiktai ar tai reikš ministerijoje įsitvirtinusių apsikasusių mokytojų pergalę ir sumaišties švietimo sistemoje pabaigos pradžią?<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 2, 2018, 3:53 PM, atnaujinta Dec 2, 2018, 3:54 PM

Pavyzdžiui, sunku prisiminti, kad panašaus lygio politikas kaip Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas staiga pareikštų, jog šalyje yra per daug švediškų bankų, todėl vieną jų reikia išprašyti. Ir dar pažadėtų tai įrašyti savo komiteto tyrimo išvadose.

Įspūdį, kurį sukėlė toks istorinis valstiečių atstovo S.Jakeliūno pareiškimas, dar labiau sustiprino valstiečių vedlio R.Karbauskio ir premjero S.Skvernelio patikinimai, esą tokios komiteto pirmininko kalbos nieko nereiškia.

Išties kai kuriuos šios valdžios kairės ir dešinės nesutarimus jau galima pavadinti istoriniais.

Kažin ar kas nors prisimena, kad dėl kokių nors pertvarkų protestuojantys vienos srities atstovai užimtų tą sritį kuruojančią ministeriją?

Šiai valdžiai viešpataujant tai atsitiko – Švietimo ir mokslo ministerijoje jau kelias naktis nakvoja protestuojantys mokytojai.

Pati ministrė J.Petrauskienė, regis, jau gali pradėti pakuotis daiktus. Tiktai ar tai reikš ministerijoje įsitvirtinusių apsikasusių mokytojų pergalę ir sumaišties švietimo sistemoje pabaigos pradžią?

Penktadienį į vis garsėjantį ministrės kritikų – mokytojų, ekspertų, opozicijos ir valdančiųjų politikų – chorą įsiliejo solistė šalies vadovė D.Grybauskaitė.

Prezidentė dėl esą nekontroliuojamos padėties švietimo sistemoje ir kaktomušos su mokytojais apkaltino ir J.Petrauskienę, ir visą Vyriausybę. Natūralu – negi prieš valdžią karo kirvį seniai iškasusi D.Grybauskaitė praleis progą juo pamojuoti?

Kita vertus, galima prisiminti, kad D.Grybauskaitė dažnai reikalauja kokio nors aukšto pareigūno galvos tik tuomet, kai būna įsitikinusi, kad ta galva ir taip gali nusiristi, nes jos nebepalaiko net saviškiai.

Tiesa, šiuo atveju nebūtina turėti išskirtinę nuojautą dėl ministrės likimo.

Itin ryškiu perspėjimu šios Vyriausybės profesionalei galima laikyti, pavyzdžiui, Seimo vicepirmininkės, valstiečių senbuvės R.Baškienės viešą prisipažinimą, kad ne tik ji, bet ir dalis valdančiosios partijos frakcijos palaiko opozicijos užmojus surengti interpeliaciją J.Petrauskienei.

Žinoma, galima manyti, kad pagrindinis Seimo valstiečių duetas – partijos vedlys R.Karbauskis su pagrindine jo favorite A.Širinskiene vis dėlto nuleis antveidžius ir atstatys ietis, nenorėdami pripažinti politinio pralaimėjimo, kurį reikštų atiduota J.Petrauskienės galva.

Gali būti, jog ir S.Skvernelis toliau gins ministrę, lygiai iš tokių pačių politinių sumetimų saugodamas Vyriausybės daržą.

O gal net Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, jau kone tris mėnesius tirianti ministrės vyro verslo laimėtus konkursus švietimo sistemoje, galiausiai nuspręs, kad žmona nekalta dėl vyro.

Tačiau net jeigu išsipildys tokie scenarijai, krizė švietimo sistemoje staiga neišnyks, o J.Petrauskienei anksčiau ar vėliau vis viena reikės atiduoti portfelį.

Nedings ir pačių valstiečių spaudimas šiai politikei. Juk mokytojai, kaip ir apskritai švietimo sistemos darbuotojai, yra nepaprastai svarbi rinkėjų grupė prieš būsimus 2019–2020 metų rinkimus.

Juolab kad ir pati ministrė per konfliktą su streikuojančiais pedagogais nepademonstravo subtilios diplomatinės išminties.

Tarkime, mokytojams užėmus pozicijas ministerijoje, politikė galėjo juos aplankyti, pasikalbėti, pagaliau pavaišinti arbata ar picomis.

Jeigu ji taip būtų pasielgusi, nebūtų reikėję vėliau protestuotojams prikaišioti, kad jie vaišinasi arbata ir picomis iš opozicijos politikų, sulėkusių į ministeriją, rankų.

Galbūt J.Petrauskienė formaliai ir teisi, konstatuodama, kad susidariusią kritinę situaciją siekia dar labiau kurstyti opozicijos atstovai ar kai kurie mokytojų protesto lyderiai, patys mėginantys sukti politinės karjeros link.

Vis dėlto, užuot reiškus tokius įtarimus, ministrei, kaip švietimo strategei, daugiau naudos duotų prisipažinimas, kad paskubomis prastumtoje etatinio mokytojų apmokėjimo sistemoje apstu nenumatytų problemų.

Beje, šią sistemą, vedančią į chaosą mokyklose, aštriai supeikė ne tik provincijos pedagogai, bet ir, pavyzdžiui, prestižinio Vilniaus licėjaus direktorius S.Jurkevičius.

Tuo metu kai kurie opozicijos atstovai spėja, jog premjeras ir kiti valdančiųjų lyderiai dabar tarsi gelbėjimosi šiaudo laukia neigiamo etikos sargų sprendimo – kad ministrę paaukotų neva dėl moralios politikos, o ne dėl švietimo bėdų.

Bet ar po to išnyks valdžios ir nepatenkintų pedagogų priešprieša?

Vyriausybė, ieškodama išeities, tesugalvojo pastaruoju metu politikų vis labiau mėgstamą iniciatyvą – pasirašyti pagrindinių partijų susitarimą, šįkart – dėl ilgalaikės švietimo politikos 2020–2025 metais.

O protestuotojai nori papildomų 200–300 mln. eurų jau kitais metais. Vyriausybė ir Seimo dauguma žegnojasi, kad tokių pinigų tiesiog nėra, ir kategoriškai atmeta opozicijos siūlymus tas lėšas rasti atšaukus kai kurias jau suplanuotas mokesčių pertvarkas.

Trumpai tariant, kol kas neaišku, kaip bus išsrėbta ši švietimo pertvarkos košė.

Kaip ir nežinia, kaip išsrėbti vaiko teisių apsaugos reformos košę, dėl kurios šią savaitę Seime toliau plito sumaištis.

Dalis parlamentarų, kurie pasirašė po siūlymais įteisinti „proporcingą“ ir „nežymų“ smurtą prieš vaikus, jau ėmė savo parašų išsižadėti.

Prievolė srėbti savo pačių privirtų reformų košę šiems valdantiesiems, regis, jau tampa duona kasdienine.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.