Anot profesoriaus Vytauto Landsbergio, tokie Rusijos veiksmai yra karo plėtimas ir jie turi tris tikslus: paversti Azovo jūrą vidine Rusijos jūra, užsmaugti tokius uostus kaip Mariupolio ir įteisinti Krymo užgrobimą. „Įžūliai ir įkyriai kalama mintis, kad Rusija turi teisę kontroliuoti savo teritorinius vandenis. Tie teritoriniai vandenys yra Rusijos tuo atveju, jei Krymas yra Rusija“, – aiškino jis neseniai Seime vykusioje konferencijoje „Totalitarinio režimo transformacija XXI amžiuje“.
Maidano pradžia – Vilniuje
Kalbėdamas apie Ukrainos situaciją profesorius priminė, kad istorinės permainų užuomazgos iš tiesų atsirado Vilniuje.
Anot V.Landsbergio, Maidanas iš tikrųjų prasidėjo Vilniuje, bet Kijeve jis įgijo kruviną formą.
„Parlamentas, visuomenė, jaunimas pareikalavo, kad Viktoras Janukovyčius eitų į suartėjimą su Europa, nes Ukraina nori būti Europoje, o ne Vladimiro Putino Eurazijoje. „Berkut“ šūviais nuo stogų šimtas žmonių buvo pasiųsti į kitą pasaulį ir tada pasipriešinimas pavirto V. Janukovyčiaus nušalinimu“, – kalbėjo jis.
Anot profesoriaus, jau penkerius metus Ukrainoje vyksta kolonijinė kova. „Tai kova už pasirinkimo laisvę, kas atrodytų paprasta, o jau kainavo daugybę gyvybių. Buvęs žemvaldys, Maskvos metropolija, dabar pasireiškia kaip jūrvaldys. Jūrų valdymas yra strateginis dalykas. Nenori išleisti iš nagų nieko, nė gabalėlio, o išleisti Ukrainą iš savo valdų jiems yra katastrofa. Tai ne pasaulio katastrofa, kaip sako ponas Putinas, kad išnyko Sovietų Sąjunga... Tai, kad sugriuvo kalėjimas – kaliniams jokia problema, veikiau sargams, kad kalėjimas sugriuvo“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, Rusiją valdo karo partija, o ne koks nors vienas asmuo, stebuklingu būdu nuleistas iš dangaus ir padarytas diktatoriumi. „Žinoma, jis valdo kaip diktatorius, nes turi aplink save karo partiją. O karo partija su neįmanomo masto korupcija yra labai naudinga, ji engia ir geria kraują pačioje Rusijoje. Kadangi tas kraujas eina prie pabaigos, aiškėja būsima didžiulė krizė ir pavojus tos karo partijos valdytojams, tai plečiamas pats karas“, – aiškino V.Landsbergis.
Siekia jūrą paversti vidiniais vandenimis
V. Landsbergio nestebino faktas, kad kariniai veiksmai vyko būtent Azovo jūroje, mat politologai jau kurį laiką spėjo, kad šis regionas gali tapti naujo konflikto etapo židiniu.
„Karo molochas, stabas, kuriam vis reikia mesti aukų, yra be galo ėdrus, tai po dešimčių tūkstančių užmuštų ir dviejų milijonų benamių, naujausias jo kąsnis – Azovo jūra. Matome, Ukraina yra didelė ir ją galima puldinėti iš įvairių kampų ir nuolat kariauti karą. Galų gale juk karą galima permesti ir per Viduržemio jūrą į Siriją“, – nesenus įvykius priminė profesorius.
Jis nuspėjo ir politinės karinių veiksmų Kerčės sąsiauryje užmačias – Azovo jūra iš tarptautinės, kai abi šalys naudojosi jūrų keliais ir uostais lygiomis teisėmis, daroma vidine Rusijos jūra.
„Kerčės sąsiauris jau yra perklotas Krymo tiltu. Dabartinio Kremliaus veiksmų tikslas – Azovo jūrą paversti vidine jūra, kurioje nebūtų galimas laisvas judėjimas ir Rusija arba leistų, arba ne. Jie tai jau rodo. Žinoma, jie labai norėtų uždaryti Juodąją jūrą, bet ten įėjimą valdo Turkija. Tai didžiulė Kremliaus kančia, – sakė profesorius ir priminė, kad kažkada palanki situacija tokiems veiksmams buvo susiklosčiusi Baltijos jūroje: – Mes atkovojome Baltiją, kaip laisvą Europos jūrą, o dabar egzaminas yra ten.“
