„Neaišku, kodėl LRT įstatymo pataisos registruojamos skubiai, nelaukiant Seimo ir Konstitucinio Teismo verdiktų. Tai gali reikšti, kad patys valdantieji abejoja ir laikinosios LRT komisijos teisėtumu, ir jos išvadomis, ir siekia bet kokia kaina pakeisti dabartinį LRT valdymo modelį“, – LRT pranešime cituojama generalinė direktorė.
Pasak jos, parengtoje LRT įstatymo redakcijoje numatyti reikalavimai LRT tarybai kritiškai susiaurintų galimų pretendentų skaičių.
„Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pasakęs, kad valstybės įsteigtas visuomeninis transliuotojas tik tuomet gali būti pagrįstai laikomas visuomeniniu, kai susideda ne iš valstybės pareigūnų ar tarnautojų, bet iš asmenų, kuriuos pagrįstai galima vadinti visos visuomenės, o ne kokių nors interesų grupių atstovais“, – teigia M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Pasak jos, skubotai parengta ir neapgalvota nauja LRT įstatymo redakcija užprogramuos neveiksnų LRT valdysenos modelį.
„Neišsklaidę Europos institucijų abejonių dėl savo ankstesnių iniciatyvų, valdantieji jau imasi naujų. Nesakome, kad nereikia taisyti LRT įstatymo, tačiau skubėdami galime padaryti nebepataisomos žalos”, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis su Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklą tyrusios komisijos nariais trečiadienį pranešė registravęs naują visuomeninio transliuotojo įstatymo redakciją: būtų steigiama valdyba, trumpinama tarybos narių kadencija ir keičiami formavimo principai, atsisakoma reklamos interneto svetainėje.
T.Bauro nuotr.
Valdyba būtų atsakinga už LRT valdymą, struktūros planavimą, ūkinę veiklą, sutarčių, jei sandorio suma yra didesnė kaip 29 tūkst. eurų, sudarymą. Valdyba prižiūrėtų LRT generalinio direktoriaus veiklą, galėtų teikti siūlymus LRTvadovui atšaukti jo sprendimus, jei šie prieštarauja įstatymams, LRT tarybos ar valdybos sprendimams. Kaip ir tarybos, valdybos sprendimai LRT būtų privalomi.
Pataisos numato pokyčius ir LRT taryboje. Nuo šešerių iki penkerių metų trumpinama 12 narių tarybos kadencija, nuo keturių iki dviejų mažinama Seimo ir prezidento skiriamų atstovų. Teikėjai tvirtina, kad taip LRT tarybos darbas bus depolitizuotas.
Sumažėjus Seimo ir prezidento deleguojamų atstovų, keturis narius į tarybą pagal naująją tvarką skirtų universitetų, kuriuose vykdomos žurnalistikos studijos, senatai. Kaip ir šiuo metu, keturis narius dar deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos vyskupų konferencija ir Lietuvos meno kūrėjų asociacija.
Dalis pataisų, anot iniciatorių, susijusios su skaidrumo ir viešumo didinimu: numatomas privalomas LRT tarybos posėdžių transliavimas, privalomas kasmetinis išorinis auditas.
Seimas pernai gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jos išvadose minimi viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti dirbant ankstesniems vadovams, tačiau lapkričio pradžioje Seime šioms išvadoms nepritarta, jos toliau svarstomos komitetuose.
Siūlymai steigti naują valdymo organą valdybą, naikinti administracinę komisiją, trumpinti LRT tarybos narių kadenciją buvo įvardinti jau tyrimo komisijos išvadose.
Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti Seimo narių grupės prašymą dėl parlamente sudarytos LRT veiklai tirti komisijos atitikimo Konstitucijai.
Grupė opozicinių parlamentarų kelia abejonių, ar tyrimo komisija, kaip pasirinktas nacionalinio transliuotojo veiklos kontrolės būdas, nepažeidžia jo nepriklausomumo, o Seimo nariai esą negali vykdyti šios kontrolės.