LRT Tyrimų skyriui pavyko gauti Rusijos muitinės duomenis, kuriuose atsiskleidžia, kiek ir kurios šalies bendrovės importavo trąšų iš „Minudobreniya“.
EK: kada sankcijos taikomos į sąrašą neįtrauktoms bendrovėms
Po LRT tyrimo, atskleidusio, jog valstiečių lyderiui priklausantis „Agrokoncernas“ trąšas perka iš Rusijos bendrovės „Minudobreniya“, kurios kontrolinis akcijų paketas (80 proc. akcijų) priklauso sankcijų sąraše esančiam Vladimiro Putino bičiuliui, dziudo treniruočių partneriui Arkadijui Rotenbergui, Ramūnas Karbauskis teisinosi sankcijų mechanizmo nepažeidęs. Esą todėl, kad tarptautiniai suvaržymai taikomi tik A. Rotenbergui, o trąšų bendrovė nėra įtraukta į sankcijų sąrašą.
LRT Tyrimų skyrius paaiškinimų kreipėsi į Europos Komisijos atstovybę Lietuvoje. Ši perdavė iš Europos Komisijos pareigūnų gautą atsakymą: „ES veiksmingo ribojamųjų priemonių įgyvendinimo gerosios praktikos 62 straipsnyje paaiškinta, kad tuo atveju, jei į sąrašą įtrauktas asmuo turi daugiau nei pusę į sąrašą neįtraukto subjekto nuosavybės teisių, šis laikomas priklausančiu į sąrašą įtrauktam asmeniui.“
Ką tai reiškia? Advokatų tarybos narys Mindaugas Kukaitis aiškina, kad, jei teisėsaugos institucijos nustatytų, kad galutinis „Minudobreniya“ naudos gavėjas yra būtent A. Rotenbergas, sankcijos turėtų būti taikomos ir šiai bendrovei.
„Jeigu šis asmuo arba įmonė yra įtraukta į sąrašą, sankcijos taikomos tiesiogiai. Jeigu nėra įtrauktas į sąrašus, bet yra duomenų, kad šis asmuo arba įmonė priklauso į sąrašus įtrauktam asmeniui, tuomet ir šiai įmonei turėtų būti taikomas draudimas bei sankcijos. Tačiau yra toks niuansas: norint nustatyti, ar tikrai yra valdymo kontrolė, ar priklauso akcijų paketas, tai turėtų ištirti teisėtvarkos institucijos. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatyti tikrieji įmonių savininkai. Tikrieji įmonių valdytojai. Net jeigu savininkai yra statytiniai. Nustatytas tas, kas gauna tikrąją naudą“, – LRT kalbėjo M. Kukaitis.
Institucijos turi tirti galimą sankcijų pažeidimą
Europos Komisijos pareigūnai aiškina, kad valstybės narės yra atsakingos už sankcijų taikymo tikrinimą, taip pat jų prievolė yra atlikti tyrimą: „Valstybės narės yra teisiškai įpareigotos priimti nacionalines taisykles, pagal kurias numatomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos už atitinkamų reglamentų nuostatų pažeidimus, ir privalo užtikrinti jų įgyvendinimą. Todėl nacionalinių kompetentingų institucijų atsakomybė yra atlikti tyrimą dėl ribojamųjų priemonių galimo netinkamo taikymo ir paskirti baudas, jeigu atlikus tyrimus galima nustatyti, kad buvo pažeistos atitinkamų reglamentų nuostatos.“
Po LRT tyrimo, spalio viduryje, Užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad atlieka tyrimą, kas kontroliuoja Rusijos įmonę „Minudobreniya“. Į URM kreipėsi ir Seimo opozicijos nariai Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas. Juos jau pasiekė URM atsakymas, kuriame teigiama, kad, nors nei Dubajaus bendrovė „Agricultural Minerals DMCC (per kurią perkamos trąšos), nei pati gamykla „Minudobreniya“ nėra sankcijų sąraše, A. Rotenbergui sankcijos taikomos.
„Užsienio reikalų ministerija visuomet rekomendavo ir rekomenduoja Lietuvos verslui susilaikyti nuo bet kokių verslo sandorių su asmenimis, kurių atžvilgiu taikomos ribojamosios priemonės“, – rašoma atsakyme.
Siūloma, kad tyrimą atliktų teisėsauga: „Siekiant išsiaiškinti visas faktines aplinkybes ir nustatyti, ar minimais veiksmais nėra pažeistos tarptautinės sankcijos, įgyvendinamos pagal Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo įstatymą, tyrimą turėtų atlikti teisėsaugos institucijos.“
LRT kalbintam advokatui M. Kukaičiui keista, kad pati ministerija nesikreipia į teisėsaugą ir šią prievolę tarsi perleidžia Seimo nariams.
„Visos institucijos arba visi asmenys, kurie įžvelgia galimą pažeidimą, turėtų persiųsti informaciją, turimus duomenis atitinkamoms institucijoms, kurios atliktų tyrimą. Šiuo atveju, jei kalbam apie tai, kad Seimo nariai pateikė informaciją URM, ir ji mato, kad ne jų kompetencija atlikti tyrimą, ji turi priimti sprendimą, o neatrašyti į raštą, kad jūs turėtumėt kreiptis į instituciją, bet pati perduoti teisėsaugos institucijoms, kad jos atliktų tyrimą, išsiaiškintų akcijų ir valdymo priklausymą“, – sako advokatas M. Kukaitis.
Seimo nariai irgi stebisi, kad pati URM delsia kreiptis į teisėsaugą. Esą prieš metus, kai paaiškėjo, kad kelios Lietuvos bendrovės toliau vykdo veiklą okupuotame Kryme, ministerija nedelsdama pati kreipėsi į prokuratūrą.
„Tada ministerija sureagavo labai operatyviai. O štai, kai kreipėmės po metų, kai kreipėmės dėl „Agrokoncerno“ veiklos, gauname atsakymą, kad tyrimą turėtų atlikti teisėsaugos institucijos. Čia jau ministras nusiplauna atsakomybę. Aišku, kad yra taikomi dvejopi standartai. Kai verslas paslysta ir padaro pažeidimą, ministras iškart kreipiasi į prokuratūrą ir demonstruoja uolumą. O jei kažkas yra susiję su valdančiaisiais, „Agrokoncerno“ interesais, tai sakoma: kreipkitės patys ir aiškinkitės“, – sako A. Ažubalis.
URM LRT Tyrimų skyriui pateikė atsakymą, kad ministerijos darbo grupei tarptautinių sankcijų įgyvendinimui koordinuoti „nepakako objektyvių duomenų išvadai dėl tiesioginio tarptautinių sankcijų pažeidimo“. Tačiau ministerija esą konstatavo, kad tyrimą turėtų atlikti teisėsaugos institucijos.
„Minudobreniya“ klientai – iš viso 9 Lietuvos bendrovės
LRT jau anksčiau skelbė, kad „valstiečių“ lyderiui priklausantis „Agrokoncernas“ iš Rusijos Voronežo srityje esančios azotinių trąšų gamyklos „Minudobreniya“ trąšas perka per Dubajuje 2016 m., po sankcijų įsigaliojimo, įsikūrusią bendrovę „Agrocultural Minerals“ DMCC. Ši bendrovė yra „Minudobreniya“ trąšų platintoja.
Kas yra tikrieji jos akcininkai, neaišku, mat galutinis naudos gavėjas yra paslėptas. Sutapimas ar ne, tačiau Dubajaus įmonės pardavimų ir marketingo direktorius Ivanas Gosteninas iki pat „Agricultural minerals“ DMCC susikūrimo ėjo tas pačias pareigas bendrovėje „Minudobreniya“.
Anot teisininkų, jei būtų įrodyta, kad Dubajaus bendrovė iš tiesų priklauso A. Rotenbergui, sankcijos turėtų būti taikomos ir jai.
Vis dėlto „Minudobreniya“ gamyklos trąšas pirko ne tik „Agrokoncernas“.
RT Tyrimų skyriaus turimais duomenimis, trąšas ir Rusijos Voronežo srityje esančios bendrovės „Minudobreniya“ importavo devynios Lietuvos bendrovės.
Tyrimų skyriui pavyko gauti Rusijos Federacijos muitinės dokumentus, kuriuose – importo iš „Minudobreniya“ į Lietuvą duomenys. Iš jų matyti, kad nuo 2016-ųjų liepos iki 2017-ųjų vasario, be „Agrokoncerno“, „Minudobreniya“ trąšas pirko „Scandagra“, „Lifosa“, „Žvalguva“, „Agrochema“, „Baltic Agro“, „Kauno grūdai“, „Litagros prekyba“, „Linas agro“.
Per minėtą laikotarpį į Lietuvą iš „Minudobreniya“ buvo importuota mažiausiai 92,7 tūkst. tonų trąšų. Tačiau šiuose Rusijos muitinės dokumentuose nėra R. Karbauskiui priklausančios bendrovės „Agrokoncernas“, kuri vienintelė iš Lietuvos įmonių „Minudobreniya“ trąšas pirko per tarpininkus Dubajuje – „Agricultural Minerals“ DMCC.
„Agrokoncernas“ anksčiau LRT Tyrimų skyriui aiškino, kad per tarpininkus Rosoše gaminamas trąšas perka todėl, kad Dubajaus bendrovė esą pasiūlė mažiausią kainą.
Kelios kitos Lietuvos bendrovės, pirkusios „Minudobreniya“ trąšas (pavyzdžiui, „Žvalguva“, „Agrochema“), pateikė atsakymus, kad trąšas taip pat pirko per tarpininkus, tiesa, ne per Dubajaus bendrovę, o per Latvijoje esančius platintojus.
Kaip atsitiko, kad tik „Agrokoncernas“ Rusijos muitinės dokumentuose nešmėžuoja? Tiriamojo projekto „muncanner.com“ autorius, Rusijoje persekiojamas žurnalistas Michailas Maglovas svarsto, kad kitos bendrovės trąšas importuoja per logistikos kompanijas, kurios krovinį ne visada savo vardu įformina.
„Mes turime duomenų už gana ilgą laikotarpį, kas pirko trąšas iš „Minudobreniya“. Mes turime pagrindo teigti, kad per šį laikotarpį „Agrokoncernas“ tiesioginių ryšių su „Minudobreniya“ kaip ir neturėjo. Sandorius jis galėjo sudaryti tik per tarpininkus. Be to, žinome, kad su Dubajaus kompanija buvo kontraktas. Kaip suprantu, labai dažnai kompanijos tarp pardavėjo ir pirkėjo naudojasi logistikos kompanijomis. Kartais logistikos kompanijos, kurios perveža krovinius tarp pardavėjo ir pirkėjo, įformina krovinį savo vardu. Kitaip tariant, savo vardu perka iš pardavėjo ir paskui parduoda pirkėjui. Tačiau logistikos įmonės taip daro ne visada. Gali būti, kad eina apie logistikos įmones, bet su jomis nebuvo susitarta, kad jos įformins krovinius savo vardu“, – sako jis.
Beje, iš kai kurių kitų Rusijos trąšų gamintojų produkciją „Agrokoncernas“ perka tiesiogiai, ne per tarpininkus.
Štai portalo „importgenius.com“ duomenys rodo, kad pernai „valstiečių“ lyderiui priklausanti bendrovė Rusijos gamyklos „PhosAgro“ trąšas pirko tiesiogiai.
„Greičiausiai „Agrokoncernas“ žinojo, kad A. Rotenbergo įmonės yra sankcionuojamos. Kitos kompanijos galėjo sau leisti deklaruoti išvežimą iš Rusijos trąšų iš „Minudobreniya“, tiesa, su logistikos kompanijų pagalba. Tokia schema R. Karbauskiui absoliučiai netiko, nes yra politinis kontekstas“, – svarsto M. Maglovas.
Abejonių dėl tikrųjų akcininkų nežinojimo turi ir Seimo narys L. Kasčiūnas: „Galima manyti, kad tarpininkas buvo pasirinktas siekiant pridengti, iš ko realiai perkamos trąšos, t. y. kad iš įmonės, kurios savininkui ES ir JAV taiko sankcijas, ir išvengti neigiamos reakcijos. „Agrokoncerno“ atstovai teigia, kad neturi darbuotojų, kurie stebi verslo partnerių savininkus, o tarpininkas Dubajuje pasirinktas dėl palankios kainos. Tačiau kalbama apie V. Putinui artimą oligarchą A. Rotenbergą, kuriam priklauso 80 proc. tiekėjo akcijų, ES sankcijas jam taikyti pradėjo 2014 m., per tą laiką jis ne kartą buvo linksniuojamas viešojoje erdvėje. Nepasidomėti tuo nėra atsakinga, ypač toms įmonėms, kurios savininkas yra viena svarbiausių figūrų Lietuvos politinėje arenoje.“
Vis dėlto „Agrokoncerno“ atstovai pateikė atsakymą, kad apie tikruosius „Minudobreniya“ akcininkus duomenų iš tiesų neturėjo: „Atskirai savo prekybos partnerių akcininkais nesidomime, nes konkuruodami rinkoje daugiausia dėmesio skiriame kainai ir valstybės institucijų pateikiamai informacijai.“
Kitos bendrovės verslo ryšių su „Minudobreniya“ irgi atsisako
Po LRT tyrimo „Agrokoncernas“ skelbė, kad, kol „Minudobreniya“ bus siejama su A. Rotenebergu, nuo bendradarbiavimo su minėta bendrove susilaikys. Tokią pat poziciją LRT Tyrimų skyriui jie perdavė ir vakar.
Verslo ryšių su Rosošo gamykla teigia atsisakančios ir kelios kitos Lietuvos bendrovės.
Bendrovės „Žvalguva“ atstovas Algirdas Pareckas teigia, kad apie „Minudobreniya“ sąsajas su Kremliui palankiu verslininku sužinojo neseniai. Bendrovės trąšas jie esą perka per Latviją. „Kaip ten ta schema dėliojasi, kur ten kas pasislepia, šiuo atveju mes neatsirinkome. . Mūsų kiekiai 2016–2017 m. buvo santykinai nedideli. O šiemet mes praktiškai nieko nesam pirkę. Svarstysime. Verslo prasme jos („Minudobreniya“ trąšos, – red. past.) nėra mums gyvybiškai svarbios. Mes verslo nestatysime į tokią padėtį, kad kiltų valstybinis, politinis konfliktas. Manau, kad susilaikysime“, – kalbėjo A. Pareckas.
„Kauno grūdų“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys aptakiai paaiškino, kad jo bendrovė dalyvauja versle, bet ne politikoje. „Esmė yra ta, kad politika yra politika, verslas yra verslas. Mes norime būti konkurencingi“, – sakė jis.
„Achemos grupei“ priklausančios „Agrochemos“ generalinis direktorius Darius Karpavičius pateikė atsakymą, kad „Minudobreniya“ pagamintos trąšos tesudaro 0,4 proc. visų „Agrochemos“ parduodamų trąšų. O minėtos gamyklos trąšas jie taip pat pirko iš Latvijos įmonės, kuri jas importuoja ir parduoda. „Šias trąšas perka ir kiti Europos trąšų prekybininkai, nes fosforas, kuris yra sudedamoji šių trąšų dalis, yra išgaunamas Rusijoje ir Maroke. Pagal viešai prieinamą ir mūsų turimą informaciją, šios gamyklos produkcijai tarptautinės sankcijos nėra taikomos. Apie tai, kad šiai gamyklos produkcijai būtų taikomos tarptautinės sankcijos, informacijos neturime”, – teigė jis.
Rusijos chemijos koncernui „EuroChem“ priklausanti „Lifosa“ tikina 2016–2017 m. trąšų iš minėtos Rusijos gamyklos „Minudobreniya“ neimportavo. Nors ši bendrovė yra LRT Tyrimų skyriaus turimuose dokumentuose.
„Agrokoncernas“ žadėjo detalesnę informaciją apie trąšų importą iš „Minudobreniya“ pateikti vėliau.
Ši publikacija parengta bendradarbiaujant su tiriamojo projekto muncanner.com autoriumi Michailu Maglovu.
