Mečys Laurinkus. Europos Sąjunga - lyg žlunganti Romos imperija

Nesvarbu, kuria kryptimi galutinai pasuks „Brexit“, po to reikės gelbėti Europos Sąjungą.

Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2018-12-08 07:15

Ekonominė situacija negerėja, ant kulnų jau lipa naujos ekonomikos krizės banga, ginčijamasi tik dėl bangos dydžio, reformų ES valdymo sistemoje nematyti, nesutarimai tarp ES valstybių ir Briuselio dėl migracijos politikos neišspręsti, nuleistas iš viršaus JTO migracijos paktas be diskusijų sukels priešpriešų, tuo pasinaudos euroskeptikai dar labiau stiprindami savo pozicijas tiek savo šalyse, tiek rinkimuose į Europarlamentą.

Vis garsiau kalbama, jog būtent Europarlamente, kurio įtaka ribota ir kuris net vadinamas „atbuvusių politikoje kapinėmis“, ir vyks lemiamas mūšis dėl ES ateities. Iš tų, kurie ruošiasi „tradiciškai“ praleisti laiką šioje brangiai apmokamoje institucijoje, bus pareikalauta esminių sprendimų penkių šimtų milijonų bendruomenei. Ar europarlamentarai tam bus pasiruošę?

Keisti tie istorijos vingiai. Kadaise Sąjūdžio deleguoti atstovai važiavo į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą ardyti imperijos, o dabar, atvirkščiai, gali prireikti intensyviai galvoti ir veikti, kaip ES griuvimą sustabdyti. Kai kas gali įsižeisti ir pasakyti, kad tai nelyginami dalykai.

Deja, kai iškyla rimtų problemų, viskas palyginama. Jau teko skaityti politologų pastangas ES lyginti su Senovės Romos imperija, dėl kurios žlugimo priežasčių iki šiol kryžiuojamos istorikų špagos. Tad kas ir už ką, kokia iš anksto paruošta teorine amunicija kausis kol kas labiau pašaipų lydimoje tarptautinėje parlamentinėje institucijoje?

Ar bus įveiktas „Brexit“ virusas? Kol kas viruso sukėlėjai ir platintojai atrodo energingesni nei senstantys ir adekvačiai situaciją įvertinti nebesugebantys kovotojai su juo. O kai kas atrodo pavargęs dar nespėjęs pasenti.

Žlunganti Romos imperija dar turėjo stipriausią pasaulyje kariuomenę, bet nebebuvo nei valios, nei noro ką nors daryti. Valdančiųjų privilegijos, geras gyvenimas, malonumai, cirkas ir proto ištižimas užvaldė Vakarų civilizacijos pirmeivius. Griaunamosios jėgos energija veržėsi per kraštus.

Argi nepanašu į dabartinę situaciją Europoje? Euroskeptikai yra daug kartų atkaklesni ir energingesni už, atrodo, kartais niekuo jau nebesidominčius ES vadovus. Ar euroskeptikai gali sugriauti ES? Romos patricijai žiovaudami paniekinamai modavo į barbarų pusę: kas jie tokie, iš miškų išlindę marginalai?

O kaip euroskeptikus vertina dabartinis „pagrindinis srautas“ (angl. „mein stream“), sisteminės partijos, politikai? Tai esą paraštės, niekada netapsiančios pagrindiniu tekstu.

Tiesa, yra valstybių, kurios jau taip nebemano. Visų pirma – Jungtinė Karalystė. 2016 m. birželio 15 d. šios šalies Nepriklausomybės partija (UKIP) iš paraštės perėjo į pagrindinį visos Europos politinį tekstą, pasiekė, kad buvo paskelbtas referendumas dėl šalies išstojimo iš ES.

Šią partiją (kitu pavadinimu, vadovai keitėsi) 1991 m. įkūrė istorikas A.Skedas. Vienas, tada net į politines paraštes neįtraukiamas žmogus. Ir štai kokia politinė dinamika ir pasekmės. Pasaulis gula ir keliasi klausdamas, kuo ši istorija pasibaigs. O kiek kartų Anglijoje į UKIP atsainiai buvo mojama ranka?

Visiškai neparaštinė Vokietijos kanclerei A.Merkel dabar atrodo „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), nors dar 2015 m. vicekancleris Z.Gabrielis kreipėsi į kovos su ekstremizmu tarnybas, kad šios atidžiau pažiūrėtų, ar AfD veikla nėra nukreipta prieš demokratiją.

Tačiau specialiųjų tarnybų dėmesys partijoms ar visuomeninėms organizacijoms tik dar labiau padidina jų populiarumą. Nepadeda ir pastangos ignoruoti euroskeptikų pasirodymus viešojoje erdvėje.

Keistai buvo reaguota kandidatui į Lietuvos prezidentus A.Juozaičiui sumanius pasikviesti AfD atstovus į konferenciją. Anksčiau tai darė vienas aktyvus TS-LKD narys, bet kolegų buvo pasmerktas.

Viename straipsnyje buvo svarstoma, ar panašių pažiūrų kaip AfD politikams išvis reikia suteikti galimybę kalbėti. Kitaip sakant, ar nepriimtinų pažiūrų žmonių atžvilgiu galioja principas „išklausyti ir kitą pusę“?

Ignoravimai ir draudimai istorijoje nepasiteisino. Vienintelis būdas nevaryti kitaip manančio į kampą ar agresyvumą yra jo pozicijos išklausymas ir dialogas. Laiku pradėtas dialogas gali užkirsti kelią net iš pradžių atrodantiems nesustabdomiems konfliktams. Karai nėra gamtos dėsnis.

Kas yra tie, su kuriais ES sisteminių partijų politikai gali susidurti po rinkimų į Europarlamentą? Iš 27 ES valstybių dvylikoje egzistuoja jau įtakingos euroskeptikų pajėgos, galinčios turėti savo atstovų Europarlamente, kurie turės kur kas didesnį svorį negu anksčiau. Tai Austrijos laisvės partija, „Flamandų interesas“ (Belgija), „Ataka“ (Bulgarija), Danų liaudies partija, „Auksinė aušra“ (Graikija), „Šiaurės lyga“ (Italija), Laisvės partija (Olandija), „Nacionalinis frontas“ (Prancūzija), Suomių partija, „Švedijos demokratai“, „Fidesz“ – Vengrijos piliečių sąjunga ir „Jobbik“ – judėjimas už geresnę Vengriją, „Alternatyva Vokietijai“.

Šios partijos nevienodo dydžio, skirtingos reikšmės savo parlamentuose, bet visas jas sieja išskirtinis dėmesys nacionaliniams interesams, skeptiškas požiūris į dabartinę ES visais aspektais, nors ne visos siekia ją išardyti. Ne visų vienodas požiūris ir į santykius su Rusija.

Didelė dalis šių partijų yra sutelkusios įvairius intelektualus, kurie ruošia argumentus skelbiamoms idėjoms. Todėl būtų klaida euroskeptikų partijas nurašyti į lozunginių populistų gretas.

Lietuvoje kol kas nėra aiškios euroskeptinės partijos, bet greitai atsiras. Manau, tokios partijos vadovas bus R.Paksas. Tad kur važiuos Lietuvoje rinkti EP nariai – prabangių atostogų ar į idėjų mūšį?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.