Nepavyduliaukite Kaunui – jis per ilgai kentė patyčias

Ak, jūs, pavidoliai, pavidoliai, kada jūs pagaliau uždusite – taip ir norisi iškraipyta lietuvių kalba ištartais, bet jau priežodžiu tapusiais A.Užkalnio žodžiais pasakyti tiems, kurie negali nutylėti neįgeldami Kaunui.

 A.Jančys.
 A.Jančys.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 9, 2018, 7:06 AM, atnaujinta Dec 9, 2018, 8:38 AM

Žinoma, jei yra už ką, o už ką kritikuoti yra ir atskirus miestus, ir jų vadovus, vienintelis likęs pasaulyje nekritikuojamas vadovas, ir ne miesto, o visos šalies, yra Šiaurės Korėjos valdovas Kim Yong-unas.

Bet kai rinkodaros guru, kurią graužia ekologinė širdperša, ėmė vaizduotis menkai žinoma (bent jau Kaune) reklamos specialistė D.Filmanavičiūtė, tokia Kauno kritika atrodė neskaniai. Šiurkščiai tariant, sliekų ieškojimas minkštoje vietoje.

Article [id:8420973]Kaune įžiebta pagrindinė miesto eglė. Ji – tikra Žiemos karalienė

D.Filmanavičiūtei mat užkliuvo, kad Kauno eglės sniegą imituojančius papuošalus J.Šmidtienė sukūrė iš plastikinių šiaudelių. Ir nors tekstilininkė paaiškino, kad tie šiaudeliai po didžiųjų žiemos švenčių bus atiduoti perdirbti, tai yra sunaikinti aplinkai nepakenkiant, tariamai ekologijos vėliavnešei toks argumentas – nė motais.

Gerai, kad reklamos specialistę į vietą pastatė dainininkė N.Bunkė (vis dėlto – mergaitė iš Kauno rajono!), pasakiusi, kad kitų miestų Kalėdų eglėse dar daugiau plastikinių detalių, o sostinės eglės laikrodis – irgi plastikinis.

„Prisiknisti“ prie Kauno, pasišaipyti iš lietuviškumą ir lietuvių modernistinę kultūrą patikimai išsaugojusio miesto jau seniai tapo mados reikalu, ypač išsiplėtus virtualios erdvės galimybėms. Iš mūsų miesto taip seniai ir taip įkyriai šaipomasi, kad net nebejuokinga. Kaip ir tik žiovulį kelia posakis – aptverkime Kauną spygliuota tvora, visi žinos, už ką sėdi.

Ilgus metus buvo šaipomasi iš duobėtų Kauno gatvių – ir kitų miestų gyventojai šaipėsi, ypač vilniečiai, patys kauniečiai irgi neatsiliko. Juk būtent mums, kauniečiams, tos duobėtos gatvės ir kliudė.

Dabar beveik neliko duobėtų gatvių, net ne pačios didžiausios sulaukia kapitalinio remonto.

Tai dėl ko dabar prikišti Kaunui? Sovietų laikais kagėbistai sakydavo: duokite mums žmogų, o baudžiamąjį straipsnį mes jam surasime. Pertarus galima pasakyti: paminėkite Kauną, o kas ten blogai, surasime.

Internete, pavyzdžiui, jau sklando savotiškas sąmokslo teorija dvelkiantis mitas, esą S.Dariaus ir S.Girėno stadiono Kaune rekonstrukcija nebūtina, net iš viso nereikalinga. Tai tik nuskurdins kauniečius, ypač jei bus, kaip ketinama, patiesta šildoma žolė, tai labai brangus projektas.

Pasak šios sąmokslo teorijos, Kauno meras V.Matijošaitis „prastūmė“ S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijos projektą tyčia, kad pakenktų Vilniui, kad atitrauktų ES investicijas ir Vyriausybės lėšas nuo nacionalinio stadiono sostinėje ir permestų jas į Kauną.

Na, jau, ponai prisiekusieji tarėjai, kaip pasakytų nemari rusų satyros legenda Ostapas Benderis, visa šalis nacionalinio stadiono ant Vilniaus Šeškinės kalvos laukė bemaž 20 metų! Visos šalies mokesčių mokėtojai sukandę dantis žiūrėjo, kaip neužbaigtoje statybvietėje rūdijo (tiksliau buvo išvogti) milijonai, tai kiek dar galime laukti?

Filosofas V.Kavolis yra sakęs, kad Kaune glūdi atsarginis Lietuvos kultūros variantas. Toks tarsi nacionalinis visos valstybės rezervas.

Panašiai galima pasakyti ir apie stadioną: atėjo laikas pasinaudoti rezervu.

Pagaliau iš Kauno šaipytis ar jį „trolinti“ mėgsta ne tik kitų miestų gyventojai – mes patys, kauniečiai, linkę į niurzgališko pobūdžio kritiką.

Ilgus metus dejavome, kad Laisvės alėja apleista, nyksta akyse, joje nėra ką veikti. O kai kibome į kapitalinį remontą, vis daugėja skeptikų, niurzgančių: kada gi baigsis ta netvarka? Kiek galima vaikščioti palei užtvaras, per žvirgždą ir purvynus?

O juk Laisvės alėją iš esmės sutvarkyti numatyta net 2 metais anksčiau, nei buvo planuota.

Ilgus metus kauniečiai skundėsi, kad Savanorių prospekte nepatogiai paklotas šaligatvis, nėra erdvės dviratininkams. O kai buvo sukurta plati zona pėstiesiems ir nutiesti dviračių takai, pasigirdo nepatenkintų vairuotojų balsų, esą dviratininkai ir pėstieji trukdo sklandžiai pravažiuoti Savanorių prospektu.

Iš tiesų šypseną kelia rombų atsiradimo judriausiose Kauno gatvėse istorija. Viešėdamas Tolimuosiuose Rytuose Kauno meras pamanė, kad toks kelių žymėjimas taikomas ir Europoje. O paaiškėjo, kad apie artėjančią sankryžą perspėjantys rombai nenumatyti Lietuvos ir kitų ES šalių Kelių eismo taisyklėse.

Kita vertus, ar kas nors blogo atsitiko nubraižius tuos rombus, ar padaugėjo avarijų? Ne. Eismo reguliuotojų nuomone, net sumažėjo. Tik nežinia, ar dėl tų rombų.

Pagaliau Kaunas visada norėjo sublizgėti savitumu, parodyti išskirtinius savasties ženklus. Tarkime, rombai gatvėse – vienas tokių savasties ženklų. Na, ir kas, kad nusižiūrėtas nuo Japonijos ar Kinijos?

Iš tiesų valdžią reikia kritikuoti, tiesiog būtina. Nes bet kuri valdžia yra bloga, toks jos darbas – būti blogai ir nuolat kritikuojamai.

Ir visai natūralu, kad vieni įsivaizduoja, jog meras V.Matijošaitis vakare gulasi su mintimi: „Kažin už ką ant manęs burnos miestiečiai rytoj?“

Kitiems gal atrodo, kad meras gulasi su mintimi: „Ką gero šiandien nuveikiau Kaunui ir ką dar geresnio galėčiau padaryti rytoj?“

Kiekvienas tegul įsivaizduoja pagal savo vaizduotės stilių ir sugedimo laipsnį. Tai juk ir vadinama demokratija. ˙ ˙

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.