Yra ir įstatyminių beraščių padermė. Kai tokie gauna darbą, pavyzdžiui, prokuratūroje, galvą kraipyti tenka net teisėjams.
Antai Generalinės prokuratūros departamentui vadovauja toks T.Krušna. Atrodytų, visus įstatymus turėtų žinoti net pažadintas vidurnaktį, bet kartais pasielgia kaip pamokų neparuošęs pradinukas.
Štai vienas nuteistasis kreipėsi į T.Krušną ir paprašė atnaujinti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių. Prokuroras prašymą atmetė ir parašė vargšui, kad jis gali jo sprendimą skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
O gavę skundą teisėjai apstulbo – juk tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos bendrosios kompetencijos teismuose. Dar labiau jie nustebo perskaitę, kad taip elgtis nuteistajam nurodė pats T.Krušna.
Sakysite, per darbų krūvį prokuroras netyčia suklydo? O kaip galima būtų paaiškinti kito departamento vadovo M.Jovaišos elgesį bandant teisinio neraštingumo plytomis pramušti teismų sienas?
Vilniaus apylinkės teismas panaikino jo sprendimą atnaujinti kitų kolegų nutrauktą tyrimą dėl nebūtais dalykais apkaltinto klaipėdiečio advokato A.Surblio. Raštingam prokurorui būtų aišku – sprendimas neskundžiamas. Tik ne M.Jovaišai, kuris neskundžiamą sprendimą apskundė. O kai teismas net priimti atsisakė tokį skundą, prokuroras ir šį atsisakymą apskundė.
Teko teismui skundą grąžinti ir M.Jovaišai lyg pradinukui paaiškinti, kad Lietuvoje neskundžiamų sprendimų skųsti negalima.
Tačiau prokuroras ir to nesuprato – vėl beveik pažodžiui surašė savo ankstesnę nutartį ir vėl atnaujino galutinai nutrauktą advokato bylą.
Pikti liežuviai plaka, kad šitaip M.Jovaiša bando vilkinti laiką, nes kai dėl neteisėto persekiojimo advokatas ims teisybės ieškoti teismuose, gali tekti ir šiam, ir kitiems prokurorams atsisveikinti su postais.