Tenka pritarti nustebusiam V.Landsbergiui. Šiaip jau panašiais atvejais apie pagautą ar sulaikytą šnipą informacija šviesos greičiu pasklinda dar nespėjus pareikšti įtarimų. O čia garsios šeimos žmogus, ne koks nors karinio ar civilinio oro uosto eilinis darbininkas, „velnio supainiotas“ susidėti su Rusijos žvalgyba, tyliai sėdi tai vienoje, tai kitoje areštinėje be jokio ketvirtosios valdžios dėmesio.
Dar keisčiau, kad per spaudos konferenciją prie A.Paleckio bylos prisilipino iki kaulo smegenų, bent jau man, įgrisęs V.Ivanovas, sulaikytas dėl nelegaliai laikyto ginklo. Kažkas negerai danų karalystėje, kaip rašoma vieno garsaus kūrinio pradžioje.
Dabar – dvi išeitys. Jeigu žvalgybos tarnybų surinkta medžiaga atitiks šnipinėjimo straipsnį, bus teismas ir skirta bausmė, už valstybės saugumą atsakingos institucijos ir teisėsauga galės švęsti pergalę.
Jei tiriant bylą aukštai užkelta kartelė pamažu žemės ir net teks perkvalifikuoti kaltinimą, iškils papildomų klausimų tiek „tarnyboms“ dėl surinktos medžiagos lygio, tiek spaudos konferencijos iniciatoriams paklausiant: o koks tikrasis šios akcijos tikslas?
Jau dabar užuominomis klausinėjama, ar nacionalinio masto žinia nėra gelbėjimosi ratas keistoms pastangoms mokytojų streiką susieti su „Maskvos ranka“. Mat per spaudos konferenciją paminėta, kad „byloje“ esama ir daugiau asmenų, kurie kol kas neįvardijami, ir net neparlamentinių partijų pėdsakų.
Jeigu surinkta medžiaga, kuri anksčiau ar vėliau vis tiek bus paviešinta, pasirodys įtikinama, susumavus neginčijamus įrodymus apie įtariamų asmenų darbą Rusijos žvalgybos struktūroms, būtų išmuštas Maskvos propagandinėje žiniasklaidoje budintis teiginys, kad Lietuva dalyvauja vos ne planetinėje „rusofobijos“ akcijoje.
Deja, per spaudos konferenciją per dažnai skambėjo žodis „galimai“ , kuris lydėjo jau ne vieną iš pradžių rezonansinę, bet vėliau sumenkusią bylą. Atvirai sakant, eilinis valstybės pilietis iš aukšto rango institucijų vadovų tikėjosi išgirsti faktus, kurių pagrindu įtariamieji suimti.
Kol kas toks konkretus faktas yra nelegalus ginklas, rastas pas V.Ivanovą. Keista ir kita aplinkybė – iki šiol nėra ir suimtojo A.Paleckio reakcijos, sutinka jis ar ne su pateiktais įtarimais.
Savaime suprantama, sulauksime komentarų iš Rusijos institucijų ir žiniasklaidos. Nesunkiai nuspėjamo turinio pareiškimus jau girdėjome iš Rusijos ambasados Lietuvoje ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos.
Bet propagandinėje Rusijos žiniasklaidoje neprognozuočiau šia tema didelių debatų. Ji turi vieną vienintelę temą – Ukrainą, kurios nepaleidžia kiaurą parą.
Rusiją domina ne A.Paleckis, kaip svarbus ar įtakingas asmuo (pavyzdžiui, R.Paksas jiems kur kas įdomesnis), o Sausio 13-osios bylos finalas, kai skelbiant nuosprendį ir bus prisimintas jaunas politikas, norėjęs pasakyti „tiesą“, bet už tai suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu.
Senos A.Paleckio istorijos, pagarsėjusios posakiu „savi šaudė į savus“, nauja apvija labiau svarbi ne Lietuvos ir Rusijos santykiams, o pačiai Lietuvai, jos žmonių požiūriui į informacinį karą, kuriame kartais gali ir nepamatyti „teisingos“ barikadų pusės.
Dar neatvėso įkaitęs politinis oras, kai premjeras mokytojų streike buvo įžvelgęs konservatorių kėslus ardyti valstybės stabilumo pamatus, kas jau savaime atitinka ir Kremliaus siekius.
Konservatoriai įsižeidė, reikalauja įrodymų, nors panašiai teigdami kitų partijų atžvilgiu dėl įrodymų stokos nesisieloja. Ką apie „Maskvos ranką“ turi galvoti konservatorių šalininkas? Taip, ta „ranka“ grėsminga, bet jei ji siejama su mylima partija, tai turi kelti tik juoką, o jeigu su priešininkais – savaime turi kilti susirūpinimas.
Panašiai mąsto ir valstiečių šalininkai. Savi – geri, oponentai – įtartini. O ką manyti žmogui, kuris nepriklauso jokiai partijai?
Atsakymas nesunkiai atspėjamas. Eikit jūs visi po velnių ir su savo „Maskvos rankomis“, ir su grėsmėmis. Verčiau užsičiaupti ir į tą košę savo trigrašio nekišti. Palaukti, kol tas marazmas praeis.
Negi nepastebime, kad vis daugiau žmonių vengia garsiai kalbėti apie didžiąją politiką, Lietuvos santykius su Rusija, ES su JAV, karą Ukrainoje, Sirijoje?
Mokesčiai, algos, kainos, pramogos, žvaigždžių jungtuvės ir skyrybos, virtuvės šedevrai – štai temos, kurių ir turi pakakti paprastam piliečiui. O karai, ginklai, ES ir NATO ateitis – jau pašauktųjų reikalas. Jie, vienas kitą papildydami, net negalvodami pasikviesti kitaip manančių, iš televizoriaus ekranų ir tekalba.
Eiliniai piliečiai, matydami tuos pačius „teisingus“ veidus, bemat perjungia kanalą į muziką, šokius ir „duokim garo“. Kuo tai skiriasi nuo... nesakysiu ko? Nors ir nepritariu vis labiau įsivyraujančiai nuostatai – verčiau patylėti.
Kol dar esame demokratinėje, ne policinėje valstybėje, reikia kalbėti ir diskutuoti apie viską, aukštomis ar žemomis temomis, ir nebijoti, ką kiti pamanys.
Naudodamasis šia kadaise dar A.Solženicyno pasėta nuostata štai ką manau apie spaudos konferencijoje išgirstus dalykus: taip, A.Paleckis apie Sausio 13-ąją yra prikalbėjęs daug kvailysčių ir net baustinų dalykų, tačiau jo šnipinėjimu ir konkrečiu bendradarbiavimu su Rusijos žvalgybos institucijomis (užverbuotas; įtakos agentas; perdavė slaptą informaciją?) kažkodėl abejoju. Nebent bus pateikta nenuginčijamų įrodymų.
Manau, kad tai spaudos konferencijos dalyviai ir turėjo iškart padaryti, nelaukdami spėlionių ir begalinių kalbų apie „minkštąsias galias“.
