A. Kubilius pernelyg nesureikšmina pasigirstančių nuogąstavimų, kad po Krymo okupacijos balsavimo teisės Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje netekusi Rusija gali apskritai pasitraukti iš organizacijos. Konservatoriaus teigimu, Rusijos išlaikymo ET tikslas neturi būti savaiminis, nes, tvirtino jis, agresiją kitų valstybių atžvilgiu vykdantis Kremlius, o ne Europos Taryba turi keisti savo elgesį.
Todėl, tvirtina A. Kubilius, jo strategija, tapus ET generaliniu sekretoriumi, būtų paprasta - siekis, kad visos valstybės laikytųsi nustatytų principų.
„Mano strategija yra paprasta - Rusija turi elgtis pagal tas Europos Tarybos nustatytas taisykles, kokios galioja visoms kitoms valstybėms. Tai, kad Rusija yra didelė, tai, kad Rusijos įnašas (į ET. - ELTA) pakankamai didelis, taisyklių nekeičia. Nėra skirtingų taisyklių mažoms valstybėms ir didelėms valstybėms. Mums iš tikrųjų rūpi, kad Rusija kiek galima labiau sugrįžtų prie europinių taisyklių ir prie žmogaus teisių“, - penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Kubilius.
Jis pabrėžė, kad negalima nuolaidžiauti ir užsimerkti prieš pažeidinėjamus ET principus, todėl, tvirtino politikas, norėdama tęsti savo narystę ET, Rusija privalo laikytis europinių, demokratija ir žmogaus teisėmis grįstų vertybių. Pasak konservatoriaus, Lietuva turi išskirtinį interesą, kad Rusija prie šių principų grįžtų.
„Mums tikrai rūpi padėti Rusijai, kad ji sugrįžtų prie šių vertybių, Lietuva čia turi specifinį interesą, nes demokratinė, europinių vertybių besilaikanti Rusija nebūtų tokia agresyvi, kokia kartais būna dabar (...). Mano įsitikinimu, koks nors nuolaidžiavimas arba pataikavimas ir leidimas Rusijai pačiai pažeidinėti tas taisykles tik blogina pačios Rusijos situaciją“, - apibendrino A. Kubilius.
ELTA primena, kad po Krymo okupacijos ir karinių veiksmų Rytų Ukrainoje Rusijai buvo atimta balsavimo teisė Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Į tai reaguodama Rusija nuo 2017 m. nutraukė privalomas įmokas ET ir pareiškė, kad jų nemokės tol, kol Rusijai nebus sugrąžintos visos turėtis teisės ET.
1949 metais įkurtos ET tikslas yra saugoti ir plėtoti žmogaus teises, demokratiją ir teisės viršenybę Europoje.
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė siūlymui kelti parlamentaro A. Kubiliaus kandidatūrą į ET generalinio sekretoriaus pareigas.
Generalinis sekretorius renkamas penkerių metų kadencijai balsavimu ET Parlamentinėje Asamblėjoje.
2014 m. ET Parlamentinėje Asamblėjoje penkerių metų kadencijai generaliniu sekretoriumi buvo išrinktas buvęs Norvegijos premjeras Thorbjornas Jaglandas. Jo kadencija baigiasi 2019-aisiais. Generalinis sekretorius atsako už ET veiklos strateginį planavimą bei biudžeto vykdymą ir vadovauja kasdieniam organizacijos ir sekretoriato darbui.
