Ne tik todėl, kad lietuviai labai mėgsta kiaulieną. Tautiniu bruožu galima laikyti ir tautiečių polinkį krėsti vieni kitiems kiaulystes. Ypač kaimynui, kuriam gerai sekasi ir dėl to sukyla lietuviškasis tautinis pavydas.
Šiais metais Kaunui sekėsi kaip nedažnais metais. Pakaunėje pradėjo veikti didžiausia pasaulyje automobilių elektroninių dalių gamykla „Hella“, atnaujinta buvusi viena nepatraukliausių Kaune Partizanų gatvė, čia įrengtas dviračių takas. Dviratininkams ir pėstiesiems patogesnis tapo eismas Savanorių prospektu.
Ir Laisvės alėjos rekonstrukcijos antrasis etapas pajudėjo, ir po ilgų teisminių ginčų pradėtas atnaujinti S.Dariaus ir S.Girėno stadionas, kuriame, jei viskas pasiseks, bus galima rengti aukščiausio lygio futbolo rungtynes.
Kaunui iki šiol sekėsi, bet sėkmė apvali kaip krepšinio kamuolys ir ne visada žinosi, į kurį krepšį įkris.
Na, žinoma, kauniečiai savo miestui ir naujais metais linki tik sėkmės ir tikisi ją būsiant, tačiau kai tie metai vadinasi Kiaulės metais, nejučiomis užduodame sau klausimą: o kokių kiaulysčių gali sulaukti Kaunas ir jo valdančioji komanda šiais metais?
Klausiame ne todėl, kad iš anksto norėtume pasimėgauti nesėkmėmis, o tam, kad pasvarstytume apie galimus pavojus, dėl ko gali būti prikiaulinta Kaunui, ir galėtume užkirsti kelią galimoms kiaulystėms.
Nesėkmės svarbius miestui projektus gali ištikti dėl įvairių priežasčių, bet apibendrinant galima išskirti tris pagrindinius veiksnius. Tai – valdančiųjų politikų klaidos, kuriomis netruks pasinaudoti opozicija, valdininkų korupcija, kuria irgi pasinaudos opozicija, bei objektyvūs, nuo politikų valios ir poelgių nepriklausantys veiksniai. Toks lyg ir force majore, atseit aukštesnė, nenuspėjama jėga.
Apie klaidas. Meras V.Matijošaitis – geras vadybininkas, tai jis įrodė konkrečiais darbais. Bet, kaip ir kiekvienas žmogus, jis nėra tobulas. Trykštančiame mero energijos sraute kartais sukibirkščiuoja arogancijos, paprastai tariant, puikybės, kibirkštys.
Prieš dvi vasaras dalis konservatyvesnių kauniečių, net ir V.Matijošaičio šalininkų, pasipiktino, kai miesto valdžia, neatsiklaususi bendruomenės nuomonės, ėmė kirsti medžius, darbininkams trukdę keli žalieji aktyvistai gavo paragauti policininkų lazdų skonio.
Tačiau tokios klaidos V.Matijošaitis neturėtų pakartoti, nes jis linkęs klausyti protingų patarimų ir imdamasis svarbių sprendimų nuo šiol atsiklausia bendruomenės nuomonės, nors tai ir gaišina laiką.
Teoriškai mero polinkis į puikybę galėtų jam pakišti koją, jei jis, greičio mėgėjas, savo „Porsche“ ar „Ferrari“ gerokai viršytų greitį ir jį sustabdžiusiam policininkui pasiūlytų „susitarti“. O čia iš krūmų išlįstų A.Kupčinskas, visą veiksmą nufilmuotų ir parodytų Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Labai mažai tikėtinas scenarijus. Dorovinius dalykus atidėkime į šalį, bet pripažinkime, jog V.Matijošaitis nėra toks naivus, kad dirbdamas meru siūlytų kyšį pareigūnui.
Taigi apie kyšius. Vargu ar įmanoma įsivaizduoti, kad didžiulę verslo imperiją sukūręs verslininkas susigundytų vienu ar dviem milijonais eurų kyšio. Bet ar galime būti tikri dėl pavaldinių, skyrių vedėjų?
Jei su kyšiu už rankos būtų nutvertas „Vieningam Kaunui“ nepriklausantis politikas ar valdininkas – pusė bėdos. Bet jeigu susiteptų kuris nors iš komandos – lauk katastrofos. Kol kas nė vienas jų savo vadui dar neprikiaulino, reikia tikėtis, kad to ir nepadarys.
O ką pasakytume apie objektyvias rizikas? Didžiausia tikimybė sulaukti kiaulysčių – iš kaprizingo klimato ir statybininkų. Įsivaizduokime: po šaltos žiemos atšoka visos Partizanų gatvės ir Savanorių prospekto šaligatvių plytelės, atnaujintos Laisvės alėjos atkarpos trinkelės. Vėl atsiveria užlygintos duobės gatvėse.
Padėtis bjauri, bet ne beviltiška. Pagal neseniai nustatytą tvarką, už broką atsako ir nuostolius padengia darbus atlikę rangovai. Bet, aišku, jeigu tarp jų pasirodytų buvus daug atgrubnagių, Kaunui būtų prikiaulinta kaip reikiant, jo gatvės vėl taptų pretekstu tyčiotis.
Akibrokštas, tačiau gana rimta kiaulystė Kaunui gresia ėmus atnaujinti S.Dariaus ir S.Girėno stadioną. Pasirodo, kol konkurso dalyviai bylinėjosi teisme, buvo praleistas laikas panaudoti visas ES lėšas.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius V.Šiliauskas tarsi nuramino – esą nieko baisaus. Tą dalį lėšų, kuri buvo skirta stadiono rekonstrukcijai, perkelsime Ąžuolynui sutvarkyti, tiltui į salą statyti ir M.K.Čiurlionio koncertų rūmų statybai, o atsivėrusią finansinę skylę užkimšime pinigais, perkeltais iš šių objektų biudžeto.
Tačiau, kiek žinoma, ES lėšos S.Dariaus ir S.Girėno stadiono rekonstrukcijai buvo skirtos pagal tikslinę programą, ar jas galima skirti kokioms nors kitoms statyboms?
Vis dėlto gal miesto valdžia žino, kaip išspręsti šią problemą. Ir jei ji bus išspręsta, kiti force majore – žemės drebėjimas, teroristų antpuoliai – dar mažiau tikėtini. ˙
