Į Naująją Zelandiją siunčiamos mergaitės brolis nori tapti jos globėju

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, Seimo narys Mindaugas Puidokas ketvirtadienį surengė spaudos konferenciją dėl Naujojoje Zelandijoje įvaikintos mergaitės atvejo. Ši istorija prieš keletą savaičių buvo plačiai nušviesta Lietuvos žiniasklaidoje – devynerių metų mergaitę nuspręsta įvaikinti tolimoje šalyje, nes gimtinėje jos įvaikinti niekas nenorėjo.

Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Mindaugo Puidoko surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Mindaugo Puidoko surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
 Spaudos konferencijos akimirka. <br> T.Bauro nuotr. 
 Spaudos konferencijos akimirka. <br> T.Bauro nuotr. 
 Mindaugas Puidokas ketvirtadienį surengė spaudos konferenciją, dėl žiniasklaidoje garsiai nuskambėjusios istorijos. <br> T.Bauro nuotr. 
 Mindaugas Puidokas ketvirtadienį surengė spaudos konferenciją, dėl žiniasklaidoje garsiai nuskambėjusios istorijos. <br> T.Bauro nuotr. 
 Mindaugas Puidokas ketvirtadienį surengė spaudos konferenciją, dėl žiniasklaidoje garsiai nuskambėjusios istorijos. <br> T.Bauro nuotr. 
 Mindaugas Puidokas ketvirtadienį surengė spaudos konferenciją, dėl žiniasklaidoje garsiai nuskambėjusios istorijos. <br> T.Bauro nuotr. 
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas.<br> T.Bauro nuotr. 
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas.<br> T.Bauro nuotr. 
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas.<br> T.Bauro nuotr. 
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas.<br> T.Bauro nuotr. 
 Spaudos konferencijos akimirka. <br> T.Bauro nuotr. 
 Spaudos konferencijos akimirka. <br> T.Bauro nuotr. 
 Spaudos konferencijos akimirka. <br> T.Bauro nuotr. 
 Spaudos konferencijos akimirka. <br> T.Bauro nuotr. 
 Spaudos konferencijos akimirka. <br> T.Bauro nuotr. 
 Spaudos konferencijos akimirka. <br> T.Bauro nuotr. 
 Spaudos konferencijos akimirka. <br> T.Bauro nuotr. 
 Spaudos konferencijos akimirka. <br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
 Spaudos konferencijos akimirka. <br> T.Bauro nuotr. 
 Spaudos konferencijos akimirka. <br> T.Bauro nuotr. 
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas.<br> T.Bauro nuotr. 
Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.<br> T.Bauro nuotr. 
Daugiau nuotraukų (22)

Lrytas.lt

Jan 3, 2019, 11:23 AM, atnaujinta Jan 3, 2019, 1:21 PM

Spaudos konferencijoje dalyvavo ir minimos mergaitės brolis Arūnas Leščiauskas, gyvenantis Londone, jis į Lietuvą grįžo, kad sesuo nebūtų įvaikinta tolimoje šalyje ir liktų su savo šeima.

„Noriu paminėti, kad sužinojau apie sesers įvaikinimą tik gruodžio 12 dieną, iš savo sesers. Ji paprašė manęs grįžti į Lietuvą atsisveikinti su seserimi. Iš karto šokęs į paniką kreipiausi į draugės mamą, ji man nurodė, kad reikia kreiptis į M.Puidoką, tą ir padariau. Kaip galėdamas greitai ir atskridau į Lietuvą“, – sakė A.Leščiauskas. Kalbėdamas apie vakarykštį susitikimą vyras susigraudino.

„Kas kartą, kai paklausdavau sesers, kaip ji bendrauja su globėjais, kas padeda rašyti laiškus, verčia juos į anglų kalbą, pasakojo, kad kartais sesuo, o kartais auklėtojos. Bet bijau, kad auklėtojos perrašo laiško žodžius“, – spaudos konferencijoje kalbėjo brolis.

Jis apgailestavo, kad seseriai neleido Kalėdų švęsti su laikinąja globėja. Jis tvirtino, kad tai nėra žmogiška.

„Bandysiu pats pasiimti globos teises, kad galėčiau bent jau suteikti galimybę augti su žmonėmis, kuriuos matė augdama. Ir darysiu viską, kad pasiimčiau jos globą“, – sakė mergaitės brolis.

Jis tvirtino, kad prieš keletą metų jau bandė prisiimti sesers globą. Tačiau gavo atsakymą, kad jo išnuomotas vieno kambario butas nėra tinkamas, kad vaikai galėtų po pamokų ruošti pamokas. A.Leščiauskas priminė, kad mergaitės globos prašė ir mama, kol sesers tėvas dar buvo gyvas. Tačiau ir jos siūlomos gyvenimo sąlygos nebuvo tinkamos. 

Advokatas Bronius Varsackis, atstovaujantis mergaitės broliui A.Leščiauskui, sakė, kad kol kas apie problemą sudėtinga kalbėti.

„Žmogus kreipėsi, kad padėčiau teisiškai, mes kreipėmės į Vilniaus apygardos teismą su prašymu sustabdyti įvaikinimo bylos nagrinėjimą. Sužinoti, kada jos svarstymas įvyks, yra praktiškai neįmanoma“, – pasakojo advokatas.

„Problema yra ta, kad keistokai informacija pateikiama – oficialių užklausimų aš negalėjau padaryti, rėmiausi viešąja nuomone. Keisčiausia, kad visur informacija yra skirtinga“, – pasakojo B.Varsackis.

„Mama irgi nėra taip visai nesidominti savo šeima, ji bandė atgauti savo teises, bet kol kas nepavyko. Bet ji turi norą savo teises atgauti, jos išmesti negalima“, – sakė advokatas. Jis patvirtino, kad brolis Arūnas padavė prašymą, kad galėtų tapti sesers globėju. Advokatas teigė, kad teisiškai jis gali tapti globėju, be to, labai nori.

M.Puidokas spaudos konferencijoje teigė, kad Lietuva nedrįsta spręsti esmines problemas:„Pradėdamas konferenciją noriu pasakyti, kad ta situacija, kurią mes analizuojame dėl vaiko teisių, tarptautinio įvaikinimo situacijos Lietuvoje, rodo, jog valstybėje trūksta ryžto spręsti svarbias problemas. Vaikai ir šeimos nėra apsaugomos nuo institucinio smurto. O ministro Lino Kukuraičio komanda dangsto vaiko teises užtikrinančių institucijų klaidas ir nori bet kokia kaina įrodyti institucijų teisumą.“

Ministerija pateikė atsakymus

Į Seimo nario M. Puidoko viešai pateiktus klausimus ministerija pateikė atsakymus po spaudos konferencijos praėjus kiek daugiau nei valandai

„Seimo narys Mindaugas Puidokas viešumoje pateikė klausimus, susijusius su tarptautinio įvaikinimo procedūra ir konkrečia situacija apie vaikų globos namuose gyvenančią mergaitę, kurią įvaikinti panoro šeima iš Naujosios Zelandijos. Pateikiame socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio atsakymus“, – rašoma išplatintame pranešime spaudai.

Seimo nario klausimas: kodėl nėra pilnai atskleidžiami visuomenės viešą interesą tenkinantys ir būtini žinoti nuasmeninti įvaikinimo bylos duomenys?

Visuotinai pripažįstama, kad vaikai yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, dažniausiai negalinti pati ginti savo interesų. Vaiko interesai – tai vaiko teisės ir galimybės įgyvendinti jas konkrečioje situacijoje.

Visuomenės interesas žinoti turi būti suderintas su asmens privatumo apsauga ir nepilnamečio teisių apsauga. Lietuvos aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, jog viešasis interesas yra tai, kas turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams. Tačiau viešasis interesas negali būti suprantamas kaip bet koks visuomenės susidomėjimas ar konkrečių grupių, asmenų diskutuotinas interesas.

Įvaikinimo procesas, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą. Visuomenės teisė žinoti nėra absoliuti.

Seimo nario klausimas: ar šis įvaikinimo atvejis atitinka visus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytus reikalavimus? Pavyzdžiui, ar buvo gautas įvaikinamo vaiko sutikimas pagal Civilinio kodekso 3.215 str. Pagal Civilinio kodekso 3.209 str., įvaikinimas yra galimas tik vaiko interesais, ar tai, kad vaikas nemoka užsienio kalbos ir siunčiamas gyventi į užsienį atitinka jo interesą? Kaip tokiu atveju bus užtikrinamas vaiko bendravimas su įtėviais?

Mergaitė yra aiškiai išreiškusi savo pritarimą dėl įvaikinimo, rašytinis mergaitės sutikimas būti įvaikintai šioje konkrečioje šeimoje yra gautas. Taip pat gauti rašytiniai abiejų nepilnamečių mergaitės seserų sutikimai, mergaitės įvaikinimui pritarė vaiko atstovas pagal įstatymą – vaikų globos namai, kuriuose mergaitė auga, bei Tarpinstitucinė įvaikinimo komisija.

Galutinį sprendimą dėl įvaikinimo priima teismas. Atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis Civiliniu kodeksu vaikas teisme bus išklausytas, jei tai neprieštaraus geriausiems jos interesams atsižvelgiant į mergaitės amžių.

Vaikas mokosi anglų kalbos nuo antros klasės. Be to, mergaitė jau pusę metų bendrauja su galimais įtėviais internetu, siunčia nuotraukas, rašo laiškus. Atkreiptinas dėmesys, jog galimų įvaikintojų šeima, kurios nariai gimę 1971 ir 1972 m., jau turi įvaikinimo patirties – jie yra sėkmingai įvaikinę du vaikus iš Lietuvos, nepilnamečiai auga žinodami savo kilmę ir tradicijas bei mokėdami kalbą.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai, o Lietuvos Konstitucijoje, tarptautiniuose teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinta pagrindinė vaiko interesų kryptis ir teisė – augti ir būti auklėjamam šeimoje.

Seimo nario klausimas: ar, pagal Civilinio kodekso 3.224 str. 2 p., per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą neatsirado Lietuvos Respublikos piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką? Ar vaiko globėjas (rūpintojas) davė teismui rašytinį sutikimą įvaikinti?

Vaikas į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą buvo įrašytas dar 2015 m. ir per šį laikotarpį nebuvo gautas nė vienas Lietuvos piliečių nuolat gyvenančių Lietuvoje prašymas įvaikinti ar globoti mergaitę.

Dar 2016 m. suderinus nuomonę su vaiko atstovu pagal įstatymą buvo pradėta organizuoti ikiteisminė tarptautinio įvaikinimo procedūra. Iki šios dienos Lietuvoje neatsirado asmens ar šeimos, galinčios ir norinčios mergaitę globoti ar įvaikinti.

Vaiko atstovas pagal įstatymą, tai yra vaikų globos namai, kuriuose mergaitė auga, pritarė mergaitės įvaikinimui. Pažymėtina, jog teismo posėdyje, kurio metu įvaikinimo byla bus nagrinėjama iš esmės, vaiko globėjas dar karta išreikš savo nuomonę dėl vaiko įvaikinimo konkrečioje šeimoje tiek raštu, tiek žodžiu.

Seimo nario klausimas: ar šiuo įvaikinimo atveju nėra pažeidžiamos Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų nuostatos? Pavyzdžiui, Konvencijos 3 str., pagal kurį vaiko išvežimas ar laikymas laikomas neteisėtu, jei pažeidžiamos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu, pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant, įstatymus.

Atkreipiame dėmesį jog 1980 m. Hagos „Konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų“ tikslas apsaugoti vaikus nuo žalingų padarinių, kuriuos sukelia jų neteisėtas išvežimas ar laikymas, užtikrinti, kad neteisėtai į bet kurią susitariančiąją valstybę išvežti ar jose laikomi vaikai būtų greitai grąžinti.

Tarptautinis įvaikinimas atliekamas vadovaujantis 1993 m. Hagos konvencijos „Dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje“ nuostatomis bei nacionaliniais teisės aktais ir esant teigiamam teismo sprendimui, negali būti prilyginamas neteisėtam išvežimui.

Vaiko globėjas – vaikų globos namai – išsakė sutikimą dėl mergaitės įvaikinimo šioje konkrečioje šeimoje.

Sprendimą dėl tarptautinio įvaikinimo priima teismas. Bylos nagrinėjimo metu dar kartą patikrinama ir įvertinama ikiteisminė įvaikinimo procedūra.

Seimo nario klausimas: ar šiuo įvaikinimo atveju nėra pažeidžiamos Konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje 23, 24 ir kitų straipsnių nuostatos?

Visais tarptautinio įvaikinimo atvejais, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba dar iki numatyto teismo posėdžio datos gauna tos valstybės, į kurią vaikas yra įvaikinamas, visų kompetentingų įstaigų leidimus bei patvirtinimus, jog esant teigiamam teismo sprendimui įvaikinamam vaikui bus leidžiama į šią valstybę įvažiuoti ir nuolat joje gyventi, kaip tai numato Hagos konvencijos 17 straipsnis.

Minimi Hagos konvencijos straipsniai numato tokio įvaikinimo pripažinimą kitose valstybėse – dalyvėse.

Tarnyba nemato pagrindų, kodėl šis įvaikinimas, jeigu būtų gautas teigiamas teismo sprendimas, įvykdytas vadovaujantis Hagos konvencijos nuostatomis, galėtų būti nepripažįstamas kitose valstybėse.

Seimo nario klausimas: ar buvo užtikrintas Konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje 32 straipsnio reikalavimas ir ar šiuo įvaikinimo atveju niekas finansiškai ar kitaip nepasipelnė iš veiklos, susijusios su įvaikinimu? Ar šis įvaikinimo atvejis nėra galimos prekybos žmonėmis atvejis?

1993 m. Hagos konvencija leidžia centrinėms institucijoms, akredituotoms institucijoms, patvirtintiems įgaliotiems atstovams, kitoms institucijoms priimančiose ir kilmės valstybėse imti tik pagrįstus ir teisėtus mokesčius įvaikinimo procedūroms atlikti. Draudžiami nepagrįsti mokesčiai.

Taigi tarptautiniame įvaikinime mokesčiai turi būti labai gerai sureguliuoti, tai yra tinkamai nustatyta mokesčių dydžių riba, atsižvelgiant į suteiktas įvaikinimo procedūroje paslaugas. Pareiškėjai pradėję procesą savo valstybėje, moka šios valstybės nustatytus mokesčius už konkrečias jiems suteiktas paslaugas: dokumentų parengimas, mokymai, „namų studijos“ parengimas, vertimas, grįžtamųjų ataskaitų rengimas ir teikimas, kelionės išlaidos ir pan.

Įvaikinimas Lietuvoje tiek Lietuvos piliečiams, tiek užsienio valstybės piliečiams, gyvenantiems mūsų šalyje, yra nemokamas.

Seimo nario klausimas: kokių veiksmų imsis Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tam, kad būtų užtikrintas įvaikinimo teisėtumas ir išaiškinti įvaikinimo procedūrų pažeidimai? Ar bus sudaryta darbo grupė šio atvejo ištyrimui?

Tarptautinis įvaikinimas šiuo atveju neįvyko, nes teismas dar nepriėmė sprendimo. Būtent teismas gali įvertinti, ar buvo išnaudotos visos galimybės Lietuvoje mergaitei surasti šeimą ar globėjus, atsiklaus mergaitės valios, atsižvelgs į tarptautinius ir nacionalinius teisės aktus bei įvertins geriausius vaiko interesus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.