Vilnius turi problemų. Viena svarbiausių – nepanaudotos viešosios erdvės, o leisti laisvalaikio žmonės telkiasi tik viename rajone.
Dabar mūsų miestas yra suskirstytas į sritis, į kurias gyventojai atvažiuoja pramogauti (kalbu vien apie laisvalaikio leidimą) bei į tas, kuriose dauguma žmonių gyvena (miegamieji rajonai).
Visi mes pastebime, kad miesto centras yra gana stipri traukos vieta ir savaitgaliais daug kas į jį atvyksta pasivaikščioti, skaniai pavalgyti, kitaip pasilinksminti, gerai praleisti laiko.
Tai tikrai nėra blogai. Miesto centras turi traukti, juk tai puošniausia, reprezentatyviausia miesto dalis. Taip yra kone kiekviename mieste, ypač turinčiame seną istoriją.
Tačiau Vilniaus problema – kad centras yra beveik vienintelė traukos vieta mieste.
Neseniai buvau Ispanijoje, gyvenau gana tolimame Madrido priemiestyje San Sebastian de los Rejese. Buvo įdomu palyginti jį su Vilniaus pakraščiais. Ir skirtumų buvo labai daug.
Žinant, kaip atrodo mūsų rajonai, tokie kaip Pašilaičiai, Pilaitė ar net arčiau centro esančios Viršuliškės bei Šeškinė, pasidarė liūdna.
Pirmas man į akis kritęs skirtumas – namų aukštingumas. Tame Madrido priemiestyje dominuoja penkiaaukščiai namai. Nedidelis aukštingumas sukuria savotišką jaukumą. Vien dėl to ten būti jau yra maloniau nei mūsų miesto miegamosiose dalyse.
Dėl mažesnio aukštingumo namų tankumas ten yra gerokai didesnis, bet tai išsprendžia būdingą Vilniui problemą – nepanaudotų didelių tuščių erdvių. Vaikštant naujesniais Vilniaus rajonais į akis dažnai krinta tos tuščios pievos tarp namų ir gatvių. Kam to reikia? Tai bevertė, nenaudojama teritorija.
Kitas Madrido priemiesčio privalumas – komercinės patalpos daugelio namų pirmuosiuose aukštuose. Kiek mačiau, ten yra vien paslaugų sferos įmonės. Daug įvairiausių parduotuvėlių, kavinukių, kirpyklų. Ir viso kito, ko taip trūksta mūsų priemiesčiuose.
Gyventojams nereikia keliauti į kitą miesto dalį norint gerai praleisti savo laisvalaikį. Mačiau netgi porą pėsčiųjų gatvių. Tokiose gatvelėse labai jauku pramogauti.
Be viso šito likusios tuščios erdvės ten labai gražiai pripildytos. Nėra jokio nenaudingo plotelio. Visur gražūs sodeliai, nedideli parkeliai, sporto ir vaikų žaidimų aikštelės. Taip sudaroma maloni aplinka pasivaikščioti.
Man norėtųsi, kad taip būtų ir Vilniuje. Norėtųsi, kad žmogaus laisvalaikis nebūtų praleidžiamas vien namie arba miesto centre.
Tai galima padaryti. Ir mūsų dideles erdves būtų galima labai gerai panaudoti.
Idealiu atveju Vilnius galėtų būti vienu dideliu, fantastiškai gražiu miestu, su sodu kiekviename kampelyje.
Tam reikėtų ne tiek ir daug: atsakingiau ir atidžiau planuoti miestą, leisti ir skatinti vietos bendruomenėms tvarkyti ir kurti savo namų aplinką, o ne įveikinėti biurokratinius barjerus dėl kiekvieno menkniekio. Tikiu, kad vieną dieną tai bus pasiekta.
