Skeptiškai dėl naujosios tvarkos nusiteikę net kai kurie gatvėje dirbantys pareigūnai. Jų teigimu, teisę vairuoti praradęs pažeidėjas, jam palikus vairuotojo pažymėjimą, sėdęs prie vairo Lietuvoje dar gali įkliūti. Tačiau užsienyje jis kone legaliai vairuotų ir nejaustų jokio pavojaus būti demaskuotas kaip beteisis vairuotojas.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Marija Kazanovič, lrytas.lt paprašyta pakomentuoti naująją tvarką, visų pirma priminė, kad jau kurį laiką žmonės Lietuvoje vairuotojo pažymėjimo gali iš viso nesivežioti, tokios prievolės nebėra.
Nuo sausio 1 d. įsigaliojus ANK pataisoms, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nubaustiems asmenims, kai atimama teisė vairuoti (girti vairuotojai, už chuliganišką vairavimą, tam tikrais greičio viršijimo atvejais), vairuotojo pažymėjimas nebepaimamas. Jis lieka savininkui. Tačiau, pasak policijos atstovės, pažymėjimas jokių teisių nesuteikia, pažeidėjai jį gali piniginėje nešiotis kaip suvenyrą, gali juo pasigrožėti, bet vairuoti jie vis tiek negali.
Dar prieš kelerius metus tokiais atvejais ši plastikinė kortelė būdavo paimama ir segama prie pažeidimo dokumentų, o pastaraisiais metais teisę vairuoti praradę pažeidėjai patys turėdavo atnešti ir atiduoti savo vairuotojo pažymėjimą. Tačiau dalis jų vengdavo tai daryti.
„Iš esmės niekas ir nepasikeitė. Nedrausmingiems ir nesąžiningiems žmonėms ir iki šiol niekas netrukdė darytis dublikatų, jie ir taip neatnešdavo atiduoti savo vairuotojo pažymėjimų. „Gudručių“, kurie bando pergudrauti įstatymą, visuomet atsiranda. Tačiau pareigūnai kontroliavo tokius procesus ir kontroliuos ateityje. Išaiškinamų asmenų, kurie neturi teisės vairuoti (ANK 424 str.), skaičius yra labai didelis.
Tikrai nesutikčiau su nuomone, kad pareigūnai netikrina nieko. Tikrina ir gerai tikrina. Štai 2018 m. buvo nustatyta apie 10 tūkst. asmenų, neturinčių teisės vairuoti. Iš jų apie 2 tūkst. buvo praradę teisę vairuoti. Tad tokių vairuotojų išaiškinama tikrai nemažai“, – teigė M.Kazanovič.
Ji pridūrė, kad 2018 m. teisės vairuoti neturinčių asmenų išaiškinta beveik tūkstančiu daugiau, nei 2017 m.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovės teigimu, nuo Naujųjų įsigaliojusiais pakeitimais tiesiog buvo sumažinta našta – nebereikia nešti ar siuntinėti atimtų pažymėjimų ir pan. Tačiau visa kita tvarka, ką ir kaip daryti praradus teisę vairuoti, lieka ta pati.
„Visi įpareigojimai lieka tie patys. Vaizdžiai kalbant, jeigu šiandien Jonas važiuoja ir chuliganiškai vairuoja, jį sustabdo pareigūnai, jie priima sprendimą atimti teisę vairuoti, siūlo sumokėti baudą. Jonas gali parvairuoti namo ir sumokėti baudą. Jau kitą dieną po baudos sumokėjimo pradedamas skaičiuoti teisės vairuoti atėmimo terminas. Kortelė (vairuotojo pažymėjimas – red. past.) Jonui teisės vairuoti nesuteikia. Jis pats žino, kad nuo tos dienos jam reikia pasiskaičiuoti mėnesius. Ir tuomet jau kai tas terminas baigiasi, jam reikia važiuoti į „Regitrą“, lankyti kursus ir panašiai – reikia įvykdyti sąlygas, kad vėl atgautų teisę vairuoti. Ir tik įvykdęs sąlygas, jis vėl galės vairuoti“, – sakė policijos atstovė.
Ji tvirtino, kad policijos pareigūnai turi įvairių metodų pažeidėjams išaiškinti, tad tikrai nerekomendavo naudotis vairuotojo pažymėjimu praradus teisę vairuoti. Tokiu atveju įkliuvus policijai, tektų mokėti nuo 300 iki 450 eurų, jei teisė vairuoti yra sustabdyta. Arba nuo 450 iki 700 eurų, jei teisė vairuoti yra atimta.
Tas pats pažeidimas, padarytas išgėrus (iki 1,5 prom.), apsvaigus nuo narkotikų ar vengiant patikrinimo, užtraukia baudą nuo 1 100 iki 1 500 eurų. Pastaruoju atveju taip pat gali būti ir konfiskuojamas automobilis.
„Paprastiems vairuotojams turėtų būti viskas aišku. Jeigu teisė vairuoti yra atimta, žmogus neturėtų vairuoti. Teisę vairuoti suteikia ne kortelė, ne tas popierėlis ar plastiko gabalėlis. Tad mes (policija – red. past.) nematome didelės problemos. Jeigu žmogus yra linkęs pažeisti įstatymus, jis suras būdų tai padaryti“, – lrytas.lt tvirtino M.Kazanovič.
