Teismo salės duris A.Zuokas pravėrė tuomet, kai posėdis buvo prasidėjęs.
„Kas atėjo?“ – paklausė teisėjų kolegijai pirmininkaujanti Nijolė Žimkienė.
„Liudytojas“, – prisistatė A.Zuokas.
„Jūs nebuvote kviestas“, – nustebusiam politikui pareiškė teisėja.
A.Zuokui atsakius, jog jis buvo kviestas 8 val. 30 min., teisėja jam liepė pažiūrėti į laikrodį. Jis rodė 8 val. 42 min.
„Pagal pavardes pažįstu beveik visus, gyvenančius Vilniaus mieste, kurie kažką veikia“, – pareiškė tris kadencijas Vilniaus meru buvęs A.Zuokas, paklaustas, ar pažįsta teisiamuosius.
Trims teisiamiems politikams – Seimo nariui Gintarui Steponavičiui, buvusiems Seimo nariams Vytautui Gapšiui ir Šarūnui Gustainiui šiame posėdyje leista nedalyvauti, nes jiems pareikšti kaltinimai nesusiję su paminklo J.Basanavičiui statybomis Vilniuje.
Apie šias aplinkybes ir buvo apklaustas Vilniaus miesto tarybos narys A.Zuokas.
Jis prisiminė, kad mero R.Šimašiaus iniciatyva šis klausimas buvo svarstomas ne viename Vilniaus miesto tarybos posėdyje, tačiau balsavimas dėl jo buvo atidėtas.
„Dėl mums nesuprantamų aplinkybių šis klausimas buvo išimtas iš darbotvarkės“, – pasakojo A.Zuokas, neabejojantis, jog tai taip pat buvo padaryta mero iniciatyva.
„Mums buvo netikėta, nes šis klausimas miesto vadovo ir Lietuvos liberalų sąjūdžio daugumos buvo aktyviai palaikomas, todėl tai, kad meras nusprendė išimti šį klausimą iš darbotvarkės, mes, opozicijos atstovai, laikėme nedidele mūsų pergale“, – pasakojo A.Zuokas.
Liberalų laisvės sąjungos atstovai buvo įsitikinę, kad aikštelė priešais Nacionalinė filharmoniją nebuvo tinkama vieta J.Basanavičiaus paminklui.
A.Zuokas žinojo, kad koncernas „MG Baltic“ žada prisidėti prie paminklo J.Basanavičius statybos. Apie tai jam buvo užsiminęs „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulinaitis: „Jis – didelis meno gerbėjas, kaip ir aš, todėl dažniausiai susitikdavome galerijose.“
A.Zuokas prisiminė, jog R.Raulinaičiui, kaip ir jam, atrodė, kad vieta priešais Nacionalinę filharmoniją nėra pati tinkamiausia J.Basanavičiaus paminklui, nes jo biustas stovėjo pačioje filharmonijoje.
Tuo metu J.Basanavičiaus paminklui buvo siūlomos kelios vietos – K.Sirvydo skveras ir Gedimino prospektas, netoli Lukiškių aikštės.
Iš pradžių paminklu J.Basanavičiui rūpinosi Vyriausybė, tačiau nuo 2015 metų šį klausimą perėmė Vilniaus miesto savivaldybė.
A.Zuokas prabilo ir apie kitą kitą koncerno „MG Baltic“ atstovą Raimondą Kurlianskį.
„Šis koncernas 2005 metais suskaldė mano partiją, koncernas buvo labai aktyvus mano byloje, rengė prieš mane informacinę kampaniją, o dabartinis jų advokatas Simonas Slapšinskas buvo prokuroras mano byloje“, – nuoskaudas prisiminė A.Zuokas.
Jo žiniomis, koncernas „MG Baltic“ siekė, kad naujos partijos vadovu taptų Gintaras Steponavičius, ir pažadėjo jam tiek finansinę, tiek informacinę paramą.
Teismas neatmetė galimybės A.Zuoką į teismą kviesti dar kartą, kad tai patvirtintų šiame posėdyje nedalyvavęs G.Steponavičius.
A.Zuoko teigimu, tuo metu Laisvosios rinkos institute dirbęs R.Šimašius taip pat yra girdėjęs, kad koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus jam siūlo pereiti į kitą partiją.
„Partija tuo metu buvo skaldoma tam, kad būčiau nuverstas iš Vilniaus mero posto. Tuo metu partijos valdyboje tai buvo kasdienė diskusijų tema“,– prisiminė A.Zuokas.
Buvusio mero teigimu, tuo metu koncerno valdomose televizijos kanaluose pusę žinių laiko užimdavo reportažai apie jį.
Vos A.Zuokui prabilus apie liberalų suskaldymą iš vietos pašoko trys advokatai.
„Čia – parodymai ar rinkimų kampanija?“ – piktinosi Eligijaus Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas.
Tris kadencijas Vilniaus meru buvęs A.Zuokas kalbėjo, kad „MG Baltic“ aktyviai veikė ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje. Jis prisiminė, jog pirmasis rimtesnis konfliktas tarp jo, kaip mero, ir koncerno „MG Baltic“ kilo dėl naujojo miesto centro kūrimo dešiniajame Neries krante.
Šioje vietoje buvo pastatytas naujas savivaldybės pastatas ir prekybos centras „Europa“.
Savivaldybė buvo sudariusi sutartį su bendrove „Skanska“, o koncernas „MG Baltic“, siekė, kad naujas kvartalas būtų kuriamas kitoje vietoje – A.Goštauto gatvėje.
A.Zuoko teigimu, koncerno „MG Baltic“ įtaka politikai buvo ir yra didelė ir tai niekam nėra paslaptis. Jis neatmetė, kad įtaka buvo daroma ir teisėsaugai: „Tai, kad mano byla tris kartus buvo Aukščiausiajame teisme, – tų politinių procesų pasekmė“.
A.Zuokas teigė, jog jis nebuvo palankus koncernui „MG Baltic“, nes jo nebuvo galima lengvai paveikti: „Žinant MG Baltic“ vadovų santykį su politikais, jiems buvo priimtina nurodyti, kas ką turi daryti“.
Pareiškimus vadino „verkšlenimu“
„MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis A.Zuoko kalbą pavadino „lūzerio paverkšlenimu“, rašė BNS.
„Apibendrinčiau taip – A. Zuokas pasakė puikią rinkiminę kalbą. Kadangi aš Vilniaus mero rinkimuose nedalyvausiu, tai aš jos nekritikuosiu, nekritikuosiu kaip ir įvairių jo išsakytų idėjų. Jeigu apibendrintai tai pasakysiu ką – lūzeris paverkšleno ir tiek, toks būtų mano komentaras“, – žurnalistams po posėdžio teisme sakė R. Kurlianskis.
Kaip liudytojas trečiadienį teisme apklaustas Lietuvos laisvės sąjungos pirmininkas ir kandidatas į Vilniaus merus A. Zuokas tvirtino manantis, kad ryšys tarp koncerno „MG Baltic“ atstovų, dabartinio miesto mero R. Šimašiaus ir Eligijaus Masiulio jam nekelia abejonių.
