Kaip vėliau paaiškėjo, pora, siekianti įsivaikinti lietuvę teismo posėdyje nedalyvavo. Šeimos advokatė po teismo posėdžio situacijos nekomentavo, su žurnalistais bendrauti atsisakė.
Teismo išplatintame pranešime spaudai nurodoma, kad ši byla sulaukė itin didelio visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimo. „Paminėtina, kad visos įvaikinimo bylos yra labai jautrios. Įstatymų leidėjas įtvirtino, kad įvaikinimo bylos nagrinėjamos laikantis visų proceso taisyklių uždaruose teismo posėdžiuose, kuriuose dalyvauja tik pareiškėjai, įvaikinimo tarnybos atstovai, prašomas leisti įvaikinti vaikas, dėl brandos galintis suformuluoti ir išreikšti savo nuomonę. Įvaikinimo bylų duomenys yra nevieši. Tokiu būdu siekiama apsaugoti ne tik pareiškėjų teises, bet ir vaiko teisę į asmeninio gyvenimo privatumą, reglamentuotą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje“, – rašoma pranešime bei priduriama, kad tarptautinio įvaikinimo byloje teismo sprendimo rezoliucinė dalis nebus skelbiama ir komentuojama viešai, o pats sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo galės būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Sutuoktinių pora iš Naujosios Zelandijos nuo sausio pradžios vieši Lietuvoje ir bendraja su 9-mete. Jie prieš keletą metų jau yra įvaikinę du berniukus iš Lietuvos. Nors tik atvykę į Lietuvą zelandai davė du interviu šalies naujienų portalams, po pirmojo teismo posėdžio pora daugiau su žurnalistais nebendravo.
Mergaitė savo norus išsakė
Praėjusią savaitę vykusiame uždarame teismo posėdyje pati mergaitė raštu yra išreiškusi norą, kad ją įvaikintų sutuoktiniai iš Naujosios Zelandijos.
Naujienų portalas lrytas.lt jau rašė, kad į galimų įvaikinti vaikų sąrašą nepilnametė buvo įtraukta 2015 metais, o rašytinis sutikimas dėl įvaikinimo šeimoje iš Naujosios Zelandijos gautas iš pačios nepilnametės ir jos seserų.
Pastaruosius keletą metų mergaitė augo Kauno savivaldybės vaikų globos namuose, o dalis jos gausios biologinės šeimos (penki broliai ir dvi seserys) jau senokai išvykę laimės ieškoti svetur.
Į kovą, kad sesuo nebūtų įvaikinta ir išvežta į Naująją Zelandiją, akyviausiai stojo mergaitės brolis 25 metų Arūnas Leščiauskas – jis pateikė dokumentus tapti sesers globėju, norą įvaikinti mergaitę yra pareiškusi ir lietuvių šeima iš Kauno.
Brolis nuomonę vis keičia
Atvykęs į pirmą teismo posėdį, į kurį taip ir nepateko, A.Leščiauskas žurnalistams teigė, kad jei teismas nuspręs skirti sesers globą Naujosios Zelandijos piliečiams, jis tokio sprendimo neskųs: „Jei sesuo pati sutinka ir nori, kaip aš galiu ją atplėšti... Gal po dešimties metų sesuo man priekaištaus, kad sugrioviau jai gyvenimą.“
Tiesa, vėliau dalyvaudamas keliose televizijos laidose tikino, kad vis tik būtų linkęs skųsti zelandiečiams palankų teismo sprendimą.
Minti valdiškų institucijų slenksčius mergaitės broliui padeda Seimo narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos atstovas Mindaugas Puidokas. Kalbėdamas apie A.Leščiausko situaciją politikas tikino, kad teismas turėtų suteikti daugiau aiškumo: „Brolis susiduria su labai dideliu įvairių tarnybų spaudimu. Kai jis dalyvavo susitikime su pora iš Naujosios Zelandijos, ten buvo ir jų advokatė, vaiko teisių tarnybos specialistai, psichologė – septyni prieš vieną. A.Leščiausko advokatui galimybė dalyvauti nebuvo sudaryta, jis net nebuvo apie tai informuotas. To susitikimo metu brolis buvo įtikinėjamas, kad neteiktų dokumentų dėl sesers globos.“
