Vilniaus apygardos teismui trečiadienį priėmus slaptą verdiktą dėl mažametės įvaikinimo, jo esmės tikriausiai nesužinos ne tik plačioji visuomenė, bet ir mergaitės šeimos nariai.
„Pagal įstatymus pranešti, į kurią šalį išvežamas įvaikinamas asmuo, turi būti pranešta tik tėvams, bet tik tokiu atveju, kai jų teisės nėra apribotos.
Šiuo atveju mergaitės motinai teisės yra atimtos, o jos tėvas miręs.
Keistokai atrodo, kai net broliai ir seserys nežino, kur išvežama jų sesuo. Tai – didžiulė teisinė spraga“, – tvirtino B.Varsackis.
Brolis laukia svarbių atsakymų
A.Leščiausko galimybės, ko gero, yra minimalios.
Brolis sausio pradžioje kreipėsi į Kauno savivaldybę, prašymas skirti jį sesers globėju.
Taip pat sausio 10 dieną A.Leščiauskas parašė prašymą Vilniaus apygardos teismui, prašydamas įvaikinimo byloje pripažinti jį suinteresuotu asmeniu. Įgijęs tokį statusą jis galėtų gauti dokumentus, apskųsti teismo sprendimą.
Nė į vieną šių prašymų brolis dar nėra gavęs atsakymų.
Net jei A.Leščiauskas ir būtų pripažintas suinteresuotu asmeniu, apskųsti sausio 16-osios teismo verdiktą dėl mergaitės įvaikinimo jam gali nepakakti laiko, t. y“ gali pasibaigti apskundimo terminas.
Žadėjo leisti bendrauti su seserimi
Iš daugiavaikės šeimos kilusios mergaitės brolis 25 metų A.Leščiauskas šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje.
Jaunas vyras tvirtino, jog seseriai Anglijoje būtų sudarytos geros gyvenimo sąlygos.
„Brolis bendravo su sutuoktiniais iš Naujosios Zelandijos. Pora užtikrino, jog jei teismas pripažins juos įtėviais, broliai galės pas juos atvažiuoti, bendrauti su seserimi.
Atsiprašau, bet tada jau nėra jokio slaptumo“, – pasakojo advokatas B.Varsackis.
Pasakojimai – prieštaringi
Vilniaus apygardos teismas dėl mergaitės įvaikinimo sprendimą priėmė sausio 16 dieną, tačiau nutarta jo neviešinti – kaip teigiama, dėl vaiko privatumo.
„Įvaikinimo bylų duomenys yra nevieši. Tokiu būdu siekiama apsaugoti ne tik pareiškėjų teises, bet ir vaiko teisę į asmeninio gyvenimo privatumą, reglamentuotą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje“, – skelbiama teismo pranešime.
Teisme mergaitė raštu patvirtino norinti, jog ją įsivaikintų pora iš Naujosios Zelandijos, tačiau A.Leščiauskas televizijos laidai „Nuo … Iki...“ pareiškė, jog yra filmuota medžiaga, kurioje sesuo sako priešingai.
Mergaitei įtėvių ieškoma nuo 2015 metų. Pasak vaiko teisių tarnybų atstovų, niekam nepareiškus noro ją įvaikinti Lietuvoje, buvo pradėtos įtėvių paieškos užsienyje.
Atsiliepus sutuoktiniams iš Naujosios Zelandijos, norą tapti įtėviais pareiškė ir lietuvių šeima iš Kauno.
Mažametė prieš kelerius metus buvo apgyvendinta Kauno savivaldybės vaikų globos namuose.
Šiuo metu ji bendrauja su zelandų pora, kuri vieši Lietuvoje nuo sausio pradžios.
