Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Darius Stankevičius vakar pranešė baigęs ikiteisminį tyrimą dėl buvusių „Snoro“ vadovų galimai padarytų nusikalstamų veikų.
V.Antonovui ir R.Baranauskui pareikšti įtarimai dėl didelės vertės buvusio banko „Snoras“ turto pasisavinimo, jo iššvaistymo, nusikalstamo bankroto, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, dėl dokumentų klastojimo ir suklastotų dokumentų panaudojimo.
Be kita ko, įtariama, kad nuo 2008 metų rudens iki 2011-ųjų vasaros buvo atliktos 35 didelės vertės (nuo 5 mln. iki 74 mln. eurų) „Snoro“ piniginių lėšų ir vertybinių popierių pervedimo operacijos į asmenines sąskaitas Šveicarijoje veikiančiuose bankuose.
Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį buvo apribota įtariamųjų teisė į turtą, kurio vertė – apie 230 mln. eurų, – tai lėšos, esančios sąskaitose užsienio bankuose ir Lietuvoje, nekilnojamasis turtas Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Lietuvoje, prabangūs automobiliai ir motociklai, su įtariamaisiais susijusių ir jų valdomų bendrovių akcijos.
Dabar su šia byla, kurią sudaro daugiau kaip 500 tomų, gali susipažinti įtariamieji, gynėjai, taip pat civilinis ieškovas – bankroto administratoriaus komanda bankas „Snoras“.
Lietuvos teisėsaugininkai pranešimą apie šio ikiteisminio tyrimo pabaigą siunčia ir Rusijos generalinei prokuratūrai, nes įtariamieji yra šioje valstybėje, anksčiau kurį laiką jie buvo prisiglaudę Jungtinėje Karalystėje.
43 metų V.Antonovas yra Rusijos pilietis, o 61-erių R.Baranauskui, kurio lietuviško paso galiojimo laikas pasibaigęs, Rusijoje suteiktas pabėgėlio statusas.
Tačiau 2017 metais Seimo priimtos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos leidžia teisti asmenis už akių dėl nusikaltimų, kuriais padaryta didelė žala.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos viršininko Roberto Šadianeco manymu, byla teismui galėtų būti perduota šių metų rudenį.
„Ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas, bet nusikaltimo mechanizmas – paprastas.
Banko lėšos buvo pervedamos į įtariamiesiems priklausančias ar su jais susijusias sąskaitas.
Pervedimų suma siekdavo iki 74 milijonų eurų. Tada jie pinigus jau naudojo lyg savus.
Pagrindinė dokumentų dalis buvo paimta iš Šveicarijoje esančių bankų. Mūsų darbuotojai juos atgabeno į Lietuvą. Tai svarbūs dokumentai, todėl policija organizavo palydą.
Dokumentai buvo įvairiomis kalbomis: anglų, rusų, ispanų, vokiečių. Todėl byla truko ilgai, nes reikėjo daug vertimų, didelio išmanymo“, – vakar aiškino R.Šadianecas.
Tyrimas truko daugiau kaip septynerius metus
Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2011 m. lapkritį, kai buvo sustabdyta banko „Snoras“ veikla.
Tyrimo metu apklausta apie 90 liudytojų, iš jų daugiau kaip 20 – užsienio valstybėse.
Parengta ir išsiųsta per 200 teisinės pagalbos prašymų į 21 užsienio valstybę, atlikta apie 50 kratų, dokumentų poėmių.
Atlikta 12 ūkinės finansinės veiklos specialistų tyrimų, kurie sudaro beveik 100 tomų bylos medžiagos, atlikti 7 kompiuterių ir laikmenų tyrimai.
