Antradienio rytą naujasis ministras susitiko su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku su Andriumi Navicku, kiek vėliau tą pačią dieną numatyti jo susitikimai ir su Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininku Ramūnu Znutu bei Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininku Kęstučiu Jukniu.
Vėliau šią savaitę numatyti A. Monkevičiaus susitikimai su dar kelių profsąjungų vadovais – Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininke Ramute Minkevičiene bei Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininku Audriumi Jurgelevičiumi.
Drastiškų pokyčių nežada
„Esu šią savaitę numatęs susitikti su visų profesinių sąjungų vadovais“, – kalbėjo ministras.
Po daugiau nei valandą trukusio susitikimo ministras teigė, kad jo ir A.Navicko požiūris daugeliu atveju sutampa. Susitikimo metu buvo aptartas ne tik švietimo sektoriaus fianansavimo klausimas, bet mikroklimato mokyklose gerinimo perspektyvos.
„Džiaugiuosi, kad viskas vyksta labai konstruktyviai“, – kalbėjo A. Monkevičius. Jis patikino, kad dėl etatinio modelio apmokėjimo daug pataisų neteiks, mat laikinai ministro pareigas ėjęs Rokas Masiulis yra parengęs projektą, kurio svarstymas ir nagrinėjimas vyksta dabar, o jau kovo mėnesį situacija turėėtų būti dar aiškesnė.
„Drastiškų pokyčių nebus, atsižvelgus į tuos pasiūlymus, turėsime tai įtvirtinti poįstatyminiais aktais“, – kalbėjo ministras ir pridūrė, kad daugiau laiko bus skirta mokytojų pasirengimui pamokoms ir sumažinta kitų darbų. „Akcentuojama pasirengimas darbui ir pamokų kokybė, toks yra prioritetas“, – kalbėjo ministras.
A.Monkevičiaus teigimu, jis tikisi, kad per keletą metų mokytojo darbo užmokestis galėtų 20-30 proc. viršyti šalies darbo užmokesčio vidurkį.
„Valandos įkainis turėtų augti, per tai butų lengviau kontroliuoti darbo užmokesčio vidurkį“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad nesureguliavus darbo užmokesčio klausimo sunku kalbėti apie mokytojo profesijos prestižą.
A.Monkevičius jau anksčiau teigė, kad Vyriausybės programoje numatyti uždaviniai švietimo srityje yra geri, bet juos reikėtų įgyvendinti „galbūt kitais metodais, kitais būdais“.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu vykdo aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką, taip pat žada reformuoti pavaldžias ministerijai įstaigas, svarstoma atnaujinti ir bendrojo lavinimo ugdymo turinį.
A.Navickas: „Streiko atnaujinti neplanuojame“
Po susitikimo A. Navickas taip pat patikino, kad su ministru situaciją mato panašiai. „Tikimės, kad dialogo kultūra bus kosntruktyvi“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad ateityje reiktų atsisakyti gremėzdiškų darbo grupių, kurių veikla kelia emocijas ir dirbtinį supriešinimą“, – kalbėjo jis.
Apie tai, ar šimet bus įgyvendintas nors vienas iš iškeltų reikalavimų, A. Navickas kalbėjo: „Natūralu, kad žmonės nori visko čia ir dabar, bet poslinkių jau yra. Žinant valstybės finansinę situaciją, tikimės, kad Vyriausybės ir ministerijos pozicija bus aiški iki kovo pirmosios. Norėjome, kad koeficientas būtų didinamas nuo sausio pirmosios, dabar švietimo bendruomenė laukia aiškios pozicijos ir derybų pabaigos“, – kalbėjo profesinės sąjungos vadovas.
Anot jo, kol kas streikų atnaujinti neketinama, o mokytojų dėl streiko prarastas darbo užmokesčio klausimas turėtų išsispręsti per artimiausius du mėnesius.
A.Navickas teigė, kad po streiko į mokyklas grįžę mokytojai įgavo daugiau patirties, drąsos, jaučiasi vertinami bendruomenėse.
Pinigų paieškos ir auditas
Lrytas.lt rašė, kad streiko metu visiems mokytojų reikalavimams būtų reikėję net 300 milijonų eurų, tačiau tokios sumos nerasta. 2019-tais metais švietimo sektoriuje etatinio apmokėjimo įvedimui papildomai skirti 185 milijonai eurų.
Išimtis – ikimokyklinio ugdymo pedagogai, kuriems skirti papildomi 7 milijonai. Jiems algų augimas paspartintas, dešimtadaliu daugiau turėję gauti po 2 metų, algų didėjimą pajuto jau šiemet.
Po to, kai ministerijos vadovės postą premjero sprendimo paliko Jurgita Petrauskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje bei 17-oje jos reguliavimo srities įstaigų pradėtas auditas.
