„Mūsų politiniai konkurentai - partijos - į koalicijas jungtis gali, jiems suteikiama tokia teisė, mes matome, kad yra diskriminacija mūsų atžvilgiu. Gal dėl to, kad mes nauji dariniai, gal čia iš inercijos... Mes susiduriame su aiškiai nusistovėjusiu monopoliu politikoje, ir tai nėra atsitiktinumas, tai nėra vien tik inercija. Esanti rinkimų sistema mus neišvengiamai pasmerkia rinkti žmones iš praeities“, - pabrėžė visuomeninio rinkimų komiteto „Gedimino miestas“ narys ir kandidatas į Vilniaus merus Arūnas Degutis.
Nesutikdami su diskriminuojančiomis sąlygomis visuomenininkams, penki Vilniaus visuomeniniai rinkimų komitetai („Gedimino miestas“, „Judėk, Vilniau“, „Junkis“, „Vilniečių „Lokys“, „Vilnius gali“) kreipėsi į Seimą ir Vyriausiąją rinkimų komisiją.
Visuomeninio rinkimų komiteto „Junkis“ narys, kandidatas į Vilniaus merus doc. dr. Andrius Stasiukynas sako, kad Vilniuje registruoti visuomeniniai komitetai glaudžiai bendradarbiauja, jie artimi ir vertybiškai. Susijungimas į koaliciją esą padėtų dar glaudžiau bendradarbiauti ir siekti bendrų tikslų.
„Visi mes orientuojamės į žmogaus gyvenimo kokybės gerinimą, į pilietį. Mes daugiau kalbame ne apie pastatų statymą, daugiau kalbame apie žmogų, apie bendruomenių stiprinimą, valdžios pritraukimą prie žmogaus, daugiau galimybių tiesioginio piliečių įsitraukimo, dalyvavimo. Visi šie dalykai yra labai svarbūs mums, kaip rinkimuose dalyvaujantiems nepartiniams. Ir tam, kad mes pasiektume tų rezultatų, reikia susitelkimo. Dabar juridinės formos susitelkimui mums yra ribojamos“, - trečiadienį Eltoje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Stasiukynas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, dabar galiojantis Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas visuomeniniams rinkimų komitetams iš tiesų nenumato galimybės jungtis į koalicijas.
„Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 41-as straipsnis numato, kad koalicijas gali sudaryti politinės partijos. Nėra numatyta, kad koalicijas gali sudaryti visuomeniniai rinkimų komitetai ar koalicijas gali sudaryti partijos su visuomeniniais rinkimų komitetais. Buvo diskusijų šiek tiek apie tai prieš rinkimų kampanijos pradžią, tos diskusijos nevirto teisiniu reguliavimu ir turime tokią situaciją, kokią turime“, - sakė L. Matjošaitytė.
Pasak jos, pakeisti įstatymo, kad visuomeniniai rinkimų komitetai jau šiuose rinkimuose galėtų jungtis į koalicijas, yra nebeįmanoma. „Ne, įstatymas yra toks, koks yra. Tuo labiau, kad partijoms koalicijas galima sudaryti iki rinkimų likus ne mažiau kaip 35-ioms dienoms, tai šį sekmadienį jau ir pasibaigia terminas“, - sakė VRK pirmininkė Eltai.
Komiteto „Gedimino miestas“ narys A. Degutis neatmeta galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.
„Jei Vyriausioji rinkimų komisija mums raštu praneš, kad įstatymas mums tikrai neleidžia jungtis, tada matome prasmę ateityje ar mes, ar kažkas kiti, kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Aš manau, kad prieštarauja. Visi turime turėti vienodas teises dalyvauti rinkimuose ir būti renkami. Tai aktualu ne tiktai mums.“
Vilniaus visuomeniniai komitetai sako patyrę ir kitokią diskriminaciją rinkimų organizavimo procese.
Visuomeninio rinkimų komiteto „Vilniečių „Lokys“ kandidatas į merus Raimund Klonovski sako, kad nelygybę iliustruoja ir sausio 18 dieną organizuotas burtų traukimas:
„Burtų traukime dėl rinkimų sąrašų numerių VRK surūšiavo Vilniaus miesto savivaldybės rinkimų kampanijos dalyvius pagal neoficialią hierarchiją: partijų atstovai burtus traukė Seime, o visuomeniniai rinkimų komitetai - Vilniaus miesto savivaldybėje rinkosi numerius iš to, kas liko. Toks požiūris į visuomenininkus kaip į antrarūšius politinės veiklos ir rinkimų dalyvius ne tik žeidžia, bet pamina viešąjį interesą“, - įsitikinęs R. Klonovski.
Komiteto „Judėk, Vilniaus“ koordinatorius Paulius Malžinskas pabrėžia, kad visuomeniniai rinkiminiai komitetai veiksmingai pasitarnauja demokratiniams procesams šalyje.
„Visuomeninių komitetų atsiradimas yra išdava to, kad visuomenė menkai pasitiki politinėmis partijomis. Aktyvūs piliečiai ėmė burtis į kitokius darinius - visuomeninius komitetus - nes visuomenės pasitikėjimas partijomis per daugelį metų nusmuko į labai žemą lygį. Ir tą rodo visuomenės apklausos, tą rodo akivaizdūs skaičiai“, - kalbėjo P. Malžinskas.
Visuomeninio rinkimų komiteto „Vilnius gali“ kandidatas į merus Vilius Navickas pabrėžia, kad tokios diskriminacijos apraiškos yra smūgis demokratijai: „Esu tiesiog nustebęs. Manau, kad politinei sistemai, demokratinei šaliai didelis džiugesys būtų, kad susirinko tiek visuomeninių rinkiminių komitetų, kad vis daugiau žmonių įsitraukia į savivaldą, sprendimų priėmimą...“
Savivaldybių tarybų rinkimai vyks šių metų kovo 3 dieną.
