Profsąjungų rūmai, kaip tikina dabartinė Vilniaus valdžia, šią arba kitą žiemą bus nušluoti nuo žemės paviršiaus, o vietoj nepatogaus oro uosto terminalo statyti naują – šiukštu draudžiama.
Kad paveldosaugininkų užsispyrimas prasilenkia su sveiku protu, jau seniai pastebėta.
Bet jie neketina nusileisti, todėl oro uostui rekonstruoti teks išmesti kelis kartus daugiau lėšų, nors nugriauti senąjį terminalą, kurio fasade vaizduojami pionieriai su aviamodeliais, ir statyti visiškai naują būtų gerokai pigiau.
Žada išsaugoti tik vitražą
Prieš kelias dienas meras Remigijus Šimašius jau nežinia kelintą kartą paskelbė žinią, kad savivaldybė ketina griauti Profsąjungų rūmus ant Tauro kalno, nes jie neatitinka jokių poreikių. Vietoj jų iškils šiuolaikiška koncertų salė.
Kliūčių nugriauti Profsąjungų rūmus kaip ir nebėra, nes juos galų gale perėmė savivaldybė. Juolab kad ir paveldosaugininkai, skirtingai negu dėl oro uosto terminalo, nepurkštauja.
Iš Profsąjungų rūmų Vilniaus valdžia ketina išsaugoti tik vitražą, ilgą laiką slėptą po gipskartonio plokštėmis.
Jam atsiras vietos naujoje salėje arba kitur.
Kad būtų mažiau dulkių, Profsąjungų rūmus žadama griauti šią arba kitą žiemą.
Pasak R.Šimašiaus, pastatas neturi žymios meninės vertės, jis tiesiog yra Donecko rūmų kopija, perkelta iš lygumų ir pastatyta ant kalno nukasant dalį kapinių. Iš tiesų – Profsąjungų rūmų architekto Vasilijaus Jemeljanovo projektas yra tipinis.
Todėl savivaldybė jau ne vien pradėjo rūmų griovimo paslaugų pirkimą, bet ir kartu su Europos architektų sąjunga skelbia naujo pastato konkursą.
Oficialiai kreipėsi raštu
Tipinis yra ir architektų Dmitrijaus Burdino ir Genadijaus Jelkino Vilniaus oro uosto terminalo projektas.
Todėl praėjusių metų pabaigoje susisiekimo ministras Rokas Masiulis pranešė, kad su Kultūros ministerija pradedamos derybos dėl pastato kultūrinės paskirties pakeitimo.
Jo teigimu, nugriauti seną terminalą ir pastatyti naują planuojama 2028–2030 metais.
Kad senasis oro uosto terminalas turi būti nugriautas, pritaria ir Seimo narys Dainius Kreivys. Jis dėl to oficialiu raštu kreipėsi į Kultūros paveldo departamentą (KPD), prašydamas pastatą skubiai išbraukti iš Kultūros vertybių registro.
Anot D.Kreivio, oro uostą traktuojant kaip architektūrinio kultūros paveldo objektą, yra ribojamos pastato rekonstrukcijos galimybės, o esamas pastato planas nėra pritaikytas dabartiniams keleivių srautams aptarnauti.
Seimo narys oro uostą vadina Vilniaus gėda. Mat miesto svečius pasitinka tam nepritaikytas ir nepatogus pastatas.
Nėra abejonių, kad oro uostas nėra kultūros paveldo objektas, nes tai yra kartotinis pastatas, kokie buvo statomi visoje Sovietų Sąjungoje.
Ypač didelis kolonų, kurios pripažintos vertingomis, skaičius esminę terminalo pastato dalį padaro faktiškai nerekonstruojamą. Tik nugriovus senąjį pastatą ir vietoj jo pastačius naują Vilniaus oro uostas taptų panašus į kitus analogiškų dydžių Europos oro uostus.
Pirmosios Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas Romas Pakalnis sutiko, kad oro uosto pastato išbraukimas iš vertingųjų sąrašo gali būti svarstomas.
Juo labiau kad sovietmečiu jis buvo pastatytas skubotai – terminalas statytas nedidelio kaimo oro uosto administracijai.
Spręsti – ne politikams
KPD direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis pareiškė, kad sovietmečiu statyto oro uosto terminalo pastato išbraukimą iš Kultūros vertybių registro turi svarstyti ne ministerijos ir ne politikai, o specialistai – Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba.
A.Degučio manymu, šitokie svarstymai dėl senojo terminalo pastato griovimo tik rodo Susisiekimo ministerijos siekį rinktis pigiausią sprendimą.
Be to, tikslas nugriauti į Kultūros vertybių registrą įtrauktą pastatą prieštarauja Lietuvos ratifikuotoms tarptautinėms konvencijoms, įpareigojančioms saugoti vertybes.
KPD skyriaus vedėjas Alfredas Jomantas „Sostinei“ nepanoro atsakyti į klausimus, kodėl oro uosto terminalas vis dar yra Kultūros vertybių registre, ar svarstoma galimybė jį išbraukti.
Jis taip pat neinformavo, kaip šio pastato įtraukimas į Kultūros vertybių registrą riboja jo rekonstrukcijos galimybes.
Jis tik perdavė viešai skelbiamą Kultūros vertybių registro informaciją, kuo yra vertingas oro uosto pastatas.
Jo vertingomis savybėmis pripažintos pastato centrinė dalis, taip pat šiaurės ir pietų fligeliai, centrinės dalies dvišlaitė stogo forma, centrinės salės daugiakampės, apvalios kolonos, fligelių patalpų apvalios ir keturkampės kolonos, centrinės dalies arkinės nišos, fasado stačiakampės durų, langų angos, taip pat vidaus dekoro elementai – centrinės salės lubos su rozetėmis, laiptinių turėklai su baliustromis.
Registras yra išsipūtęs
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros dekanas Liutauras Nekrošius atkreipė dėmesį į kelias svarbiausias problemas.
2010 metais atlikto valstybinio audito „Kultūros paveldo išsaugojimas“ išvadose KPD siūloma prioritetą teikti kultūros paveldo objektų vertingųjų savybių tikslinimui, o ne naujų objektų įtraukimui į Kultūros vertybių registrą tol, kol bus patikslintos jame esančių valstybės saugomų kultūros paveldo objektų vertingosios savybės.
L.Nekrošius pateikė tokius pavyzdžius: „Tauro“ kavinės interjeras – seniai išnykęs objektas, tačiau į apskaitą įtraukiamas kaip egzistuojanti kultūros vertybė.
„Vilniaus“ kino teatro po dviejų rekonstrukcijų išliko tik viršutinė Gedimino prospekto fasado dalis, tačiau tai apskaitoje neatsispindi.
Prieš dešimt metų KPD užsakymu buvo bandoma rengti sovietinio laikotarpio išskirtinių architektūros objektų apskaitos duomenis, tačiau čia ir vėl pasipila nelogiškumai.
Tarkim, siūloma įtraukti į registrą dar sovietiniais metais įtrauktą Lietuvos nacionalinio dramos teatro interjerą, išbraukti iš registro Vidaus reikalų ministerijos kultūros, pramogų ir sporto rūmus Žirmūnuose.
Diskutuotinas ir siūlymas Kultūros vertybių registrą papildyti Lietuvos kooperatyvų sąjungos rūmais Gedimino prospekte bei Antakalnio klinikų pastatu, bet nesiimti saugoti Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro.
Lvove šalia senojo terminalo pastatė naują
Kitos posovietinės erdvės valstybės senųjų oro uostų terminalų, pastatytų pagal tipinį projektą „Numeris 1“, atsisako.
Panašus į Vilniaus oro uostą pastatas yra Ukrainos mieste Lvove (nuotr.). Jame terminalas veikė iki 2016 metų.
1999-aisiais tarptautinės konferencijos proga sovietinis, praėjusio amžiaus viduryje statytas Lvovo oro uosto terminalas buvo suremontuotas, bet patogesnis netapo. Bagažas buvo išmetamas per skylę sienoje, nes transporterių nebuvo įrengta.
Todėl šalia senojo buvo pastatytas naujas šiuolaikiškas terminalas. Jis atidarytas 2012 metais prieš Ukrainoje ir Lenkijoje vykusį Europos futbolo čempionatą. Šiuo metu Lvovo Danieliaus Haličiečio oro uostas dažnai būna pustuštis, nes tarptautinių skrydžių į jį nedaug.
