Kai už lango krinta didelės snaigės, įsijunkite A.Vivaldi „Žiemą“ visu garsu ir suprasite, apie ką kalbama.
Tačiau tiems, kurie slidžiame kelyje atsitrenkė automobiliu į stulpą ir sukūlė jį arba paslydę ant šaligatvio parkrito, gyvenimo džiaugsmo nebeįkvėps nei A.Vivaldi, nei M.K.Čiurlionis.
Džiugiai buvo pranešta, kad Žaliakalnyje atidaryta čiuožykla po atviru dangumi. Ji įsikūrė šalia senosios Ledo arenos, esančios Aušros gatvėje. Čiuožykla užima daugiau nei 500 kvadratinių metrų plotą, o joje vienu metu telpa apie 50-60 žmonių.
Tai, aišku, labai džiugina, tačiau dėl ypatingų klimato sąlygų beveik visas Kaunas tapo čiuožykla po atviru dangumi, tam net nereikia jokių išlaidų. Pats dangus pasirūpina tokiomis čiuožyklomis. Slidinėk sau sveikas, jei parkritęs sveikas išliksi.
Ir nepasakytum, kad tvarkdariai tinginiauja, kad šaligatviais nesirūpina, nebarsto.
Tiesa, šaligatviai Kaune vis dėlto prižiūrimi atsainiau nei gatvės. Socialiniuose tinkluose apstu nusiskundimų dėl prastai prižiūrimų šaligatvių Eigulių, Kalniečių, Dainavos gyvenamuosiuose rajonuose. Betgi socialiniai tinklai tam ir yra, kad žmonės turėtų kur pasiskųsti.
O štai Panemunės ir Vičiūnų gyventojai dėl slidžių šaligatvių visiškai nesiskundžia. Tikriausiai visiškas atsitiktinumas, kad šioje miesto dalyje gyvena meras V.Matijošaitis.
Kita vertus, Kaune tikrai yra užburtų vietų, kuriose vargšai kiemsargiai gali kažin kiek kabliuoti kastuvu, barstyti smėlį, būti nors ir triskart kapitalistinio darbo didvyriais, bet slystkelio neįveiks. Tokia vieta – šaligatvio atkarpa Laisvės alėjos pradžioje, nuo Vyriausiojo policijos komisariato iki Soboro. Kaip tik netoli Kauno klinikinės ligoninės skyriaus (buvusios Raudonojo Kryžiaus ligoninės) ir Traumatologijos punkto. Kurį laiką ši atkarpa buvo iš viso nebarstoma, eiti teko grynu ledu.
Kauniečiai net pamanė, kad valdžia tyčia neprižiūri šios atkarpos, nes nori statistiškai išsiaiškinti, per kiek laiko kiek praeivių atsidurs pas traumatologus. Ir pagal tai esą nuspręs, kiek chirurgų etatų dar reikia ligoninėje.
Etatų, aišku, gal ir įmanoma rasti, pačių chirurgų – sunkiau. Ne tik Kaune.
Vis dėlto paaiškėjo, kad eksperimentas čia niekuo dėtas, ta nelemta atkarpa Laisvės alėjoje buvo pabarstyta smėliu gana gausiai, bet žiema pasirodė atkaklesnė. Vos tik sniegas ir ledas aptirpsta, po to vėl pašąla – žiūrėk, ir vėl slidybė baisiausia.
Apie tarpukario Kauną, kai jis buvo laikinoji sostinė, pasakojama, esą miestas buvo labai uoliai prižiūrimas – vasarą gatvės muilu plaunamos, žiemą centre nuo šaligatvių ir gatvių ledas specialiais įrankiais skutamas.
Kiek tokiuose pasakojimuose tiesos, kiek legendų – kitas dalykas. Bet šiais laikais Kaunas nesakytum, kad neatsigauna, ir prižiūrimas geriau, bet vis tiek justi, kad jau nebe sostinė. Tiek daug lėšų, kad būtų galima iščiustyti kiekvieną kampelį, tegul ir tik centrinėje miesto dalyje, nėra.
Pavyzdžiui, šios savaitės antroje pusėje prasidėjus atodrėkiui, jei norėjai patekti į istorinę Lietuvos Respublikos Prezidentūrą Kaune troleibusu ar autobusu, išlipęs Vilniaus gatvės stotelėje negalėjai pereiti šaligatvio kitaip, kaip tik įsibridęs į vandenį iki kelių.
Lyg ir patogu: nemokamai ir paslidinėji, ir išsimaudai baseine, bėda tik, kad esant minus vienam dviem laipsniams po atviru dangumi ne visiems tokios maudynės patiko. Ne visi kauniečiai užsigrūdinę, kaip, tarkime, Seimo narys D.Kepenis. Ir ne visi taip keistai mąstantys kaip jis. Bet tai – jau kitas dalykas.
Gatvės Kaune šią klastingą žiemą neblogai prižiūrimos. Aišku, pagrindinės. O mažose Žaliakalnio, Aleksoto, Panemunės, Žemųjų Šančių ir Vilijampolės gatvelėse vaizdai prieštaringi. Vienos – užpustytos, išvažiuojamos tik giliomis provėžomis, kitos – švarios, kruopščiai nuvalytos.
Ir ne todėl, kad valdžia vienas gatves teikėsi nuvalyti, o kitas apleido. Ne, tiesiog vienų gatvių gyventojai draugiškai čiupo kastuvus, stojo kaimynas prie kaimyno ir nusivalė, nugrandė savo gatvikes. O kiti nusprendė ropoti per pusnis, užuot patys paplušėję, – esą valdžia tegul tvarko. Kelių mokesčius tai mokame.
Pastebėta, kad individualių namų gyventojai geriausiai mažas gatveles prižiūri Aleksote ir Žemuosiuose Šančiuose, prasčiau – Žaliakalnyje. Pagal tai galima spręsti apie bendruomeniškumo topografiją.
Kaunas pateko į sąrašą miestų, kuriuose paskelbta gripo epidemija.
Šia proga kaip neprisiminsi vieno anksčiau žinomo, dabar jau primiršto Kauno politiko, kuris prieš dešimtmetį, vykstant savivaldos rinkimams, paskelbė: „Uždrauskime Kaune vagystes!“
Gal dabar laimėtų politikas, pareikalavęs uždrausti gripo virusui peržengti Kauno ribas? O ką, jei prie kiekvieno įvažiavimo į miestą pastatytume stendą su šūkiu: „Gripo virusams pasirodyti Kaune griežtai draudžiama!“
Gal tokia priemonė veiktų? Anam politikui uždrausti vagysčių Kaune, tiesa, nepavyko, tačiau į savivaldybę jis pateko. Vadinasi, naivuolių, patikėjusių absurdišku pažadu, buvo gana nemažai.
Nors per pastarąjį dešimtmetį emigracija gerokai praretino naivuolių gretas, tokių dar užtektinai turbūt bus ir per šiuos savivaldos rinkimus.
Jeigu kvailius būtų galima eksportuoti kaip naftą ar dujas, būtume vienas turtingiausių miestų pasaulyje, lyg Dubajus ar Nefteskvažinskas.
Bet toks eksportas, deja, neturi paklausos pasaulio rinkoje, tad prisiplempkime arbatos su citrina, čiupkime kastuvus – ir į kovą su žiemos klastomis! ˙
