Tačiau kito kandidato į aplinkos ministrus premjeras teigia neieškosiantis – veikiau svarstys galimybę sujungti dvi ministerijas.
Žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės ir premjero S.Skvernelio pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“.
– Premjere, jums turėtų būti labai pikta. Liko pusė metų iki prezidentės kadencijos pabaigos, bet ji vis tiek dar sugeba jus šokdinti.
– Aš nenorėčiau sakyti, kad šokdina, bet vis dar sugeba nustebinti. Nors atrodo, jau nėra kuo nustebinti, bet sugeba nustebinti.
– Kaip buvo dėl I.Gudžiūnaitės kandidatūros? Ji buvo suderinta ar nebuvo?
– Matyt, neturiu kito pasirinkimo, tik pasakyti tai, kaip buvo daroma su visais ministrais, kurie buvo skiriami. Buvo susitarimas nuo pirmos dienos su prezidente ir aš džiaugiuosi, kad iki paskutinio skyrimo mes išlaikėme. Sutarimas buvo, kad kada kandidatas teikiamas, yra būtina sąlyga patikrinimas – reputaciniai dalykai, galimas interesų konfliktas. Čia mūsų sutapimai su prezidente yra besąlygiški.
Jeigu reikalingas papildomas individualus pokalbis, jis taip pat eina pas prezidentę. Tada, kai būna galutinis suderinimas, aš tą patvirtinimą gaunu. Tada įvyksta tai, ką mato visi šalies žiūrovai – gražus vizitas pas prezidentę, pokalbis ir dekretas. Taip buvo su visais ministrais, taip buvo ir šiuo atveju. Aš pateikiau, po kelių dienų gavau atsakymą „taip“, tada buvo teikiamas dekreto projektas. Po pretendentės pokalbio paklausiau, kaip sekėsi ir koks sprendimas. Ji sakė: „Dekretas bus arba šiandien, arba rytoj vėliausiai“.
– Jūs suderinote žodžiu, raštu? Prezidentūra sako, kad niekas nieko nederino. Tai kas meluoja?
– Nenorėčiau prieiti prie tokio momento, kad man reikėtų tam tikrus raštinius dalykus atskleidinėti. Bet praktika tokia buvo, ji yra.
– Jūs turėtumėte kuo įrodyti, kad suderinote?
– Aš tikrai turėčiau, kuo įrodyti, bet tai yra ir mano žodis, ir prezidentės, kuri visada tą metodą taikė.
– Kitaip sakant, žodžiu suderinote.
– Ne tik žodžiu suderinta yra.
– Tai kodėl dabar Prezidentūra sako, kad niekas nieko nederino?
– Reikėtų jų klausti, aš tikrai negaliu pasakyti.
– Jūs tuomet teigiate, kad prezidentė meluoja.
– Aš neteigiu tokių dalykų. Neturiu pagrindo nei teigti, nei leisti suprasti. Aš sakiau, kad ta praktika buvo tokia ir aš nebūčiau teikęs oficialiai, jeigu nebūtų suderinta ir formaliai, ir neformaliai.
– Reiktų suprasti, kad prezidentė jus šioje situacijoje pakišo?
– Aš nežinau, kas įvyko per tą dieną, kai pretendentė buvo ir buvo pasakyta ir jai, kad sprendimas bus teigiamas – kas įvyko per naktį, per dieną, dėl ko toks sprendimas buvo padarytas.
– Kaip jums prezidentė pateikė savo nuomonę apie šią pretendentę?
– Nebuvo jokių abejonių. Jeigu būtų bent pasakyta abejonė, kad aš galvoju, kad gal patirties trūksta, per jaunas žmogus, į tai būtų atsižvelgta. Aš tikrai norėjau ir dariau viską su visais ministrais, kad jų paskyrimas būtų sklandus, nes tai žmonėms labai svarbu. Kad jie neatsidurtų tokiose situacijose, kaip atsidūrė jauna politikė. Kad būtų sklandus darbas ir su Vyriausybe, ir kad su prezidento institucija nebūtų įtampų.
Saulius Skvernelis: „Nebus, kad premjeras tyliai iškiūtins iš prezidentės“
Vieną kartą, tiesa, aš pateikiau į teisingumo ministrus tuometinio kandidato Giedriaus Danėliaus kandidatūrą, kai prezidentė buvo pasakiusi, kad galvos ir greičiausiai netvirtins. Tada buvo pateikta, ji nepatvirtino – tai vienintelis atvejis. Visais kitais atvejais skyrimo mechanizmas buvo įprastas, suderintas ir šiuo atveju buvo toks pat. Man yra tikrai siurprizas, dėl ko tokį sprendimą priėmė.
– Suprantu, kad prezidentė kandidatus vertina pagal konstitucinius pagrindus. Vienas iš jų yra asmens kompetencija užimti tam tikrą postą. Matyt, šiuo atveju tai ir buvo pagrindinis argumentas, nes taip ir buvo pasakyta: I.Gudžiūnaitei trūksta kompetencijos.
– Būkime visiškai tikslūs. Ministrai yra tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui. Ministras pirmininkas ir pati Vyriausybė geriausiai mato ir žino, kokios kompetencijos žmonių ir kokių kompetencijų turėjimas yra esminis dalykas pagal konkrečią situaciją, ministeriją. Šiandien galiu tą patį patvirtinti. Šiandien ministerijai reikia labai stipraus teisininko – veržlaus, jauno, nesusijusio su jokia interesų grupe, kurių yra labai daug Aplinkos ministerijos valdymo srityje. Reikia stipraus, motyvuoto, veržlaus teisininko. Čia esminis dalykas. Kitas dalykas, pagal Konstituciją nėra įvardinta, kad kažkas gali egzaminuoti. Ir kas, galiausiai, gali nustatyti kompetenciją žmogaus ir įvertinti, ar jis kompetetingai atsakinėja, ar ne.
– Konstitucijoje parašyta, kad ministrus skiria prezidentė premjero teikimu. Bet prezidentė ne notarė, kuri patvirtina viską, ką jūs pateikiate.
– Turime žiūrėti ne tik į vieną straipsnį, o gerokai plačiau. Konstituciškai yra nustatyta Vyriausybės atskaitomybė Seimui. Sprendimas toks, kas kokios kompetencijos yra, negali priklausyti nuo vieno žmogaus, kuris taip pat neturi kompetencijų vertinti kitą žmogų. Tai nėra egzaminuotojas ar sertifikuotas egzaminų centras. Dėl to, kad nebūtų tokių nesusipratimų, kaip buvo su Algirdo Butkevičiaus Vyriausybe, kai eidavo iš eilės bet kas ir tiesiog po to viešo pasirodymo būdavo neskiriama, nuo pat pirmos dienos ir buvo priimtas sprendimas, kad įvertiname viską – skaidrumą, patikimumą, korupcijos prevenciją, kompetenciją. Jeigu reikia, įprasta praktika buvo ir neviešinami pretendentų susitikimai Prezidentūroje, kur buvo vertinami tie dalykai. Tada, kai buvo suderinami tarp prezidentės ir premjero sprendimai, jų visą laiką, iki paskutinio atvejo buvo laikomasi.
– Esate tikras, kad būtent I.Gudžiūnaitė būtų buvusi tinkamiausia užimti šį postą?
– Šiuo metu, manau, taip. Vertinu pagal kompetencijas ir žinojimus, buvo renkamasi ir ieškoma stipraus teisininko, turinčio ir patirtį tarptautiniuose vandenyse, žinantį Briuselio koridorius, kadangi tai, kas dabar vyksta ir pačioje Aplinkos ministerijoje – šių kompetencijų labai trūksta.
– „Neturinti patirties aplinkosaugos srityje“ – taip buvo pasakyta.
– Ne patirtis aplinkosaugos srityje. Tai nėra vien aplinkosauga, o pirmiausia teisinis reguliavimas. Daug kur strigimai yra dėl to, kad nėra priimti ar tinkamai taikomi teisės principai. Čia reikėjo neutralaus, nesusijusio žmogaus ir stipraus teisininko.
– Premjere, jūs patį žmogų pakišinėjate po traukiniu. Čia galima sulyginti – žmogus visą gyvenimą vairavo kombainą, o jam dabar sakoma: pilotuok orlaivį.
– Ne, tai nepalyginami dalykai. Mes kalbame apie ministrą politiką, savo srities žinovą.
– Jeigu I. Gudžiūnaitė būtų suklydusi, koks jai būtų pirmasis priekaištas – nekompetentinga. Patys būtumėte ją „suvalgę“.
– Nereikia šnekėti apie žmogų, kurio negalite vertinti. Aš ir teisingumo ministras galime vertinti kompetenciją, mes matėme, kaip ji dirba. Aš mačiau, kaip ji Vyriausybę, ministeriją atstovavo kituose formatuose, kokius teisės aktus teikė ir kaip juos pristatinėjo. Tai yra kompetentingas žmogus, bet ne apie tą žmogų eina klausimas. Ministras nėra paukščiukų sergėtojas ar statybininkas. Jis turi matyti gerokai plačiau, suburti komandą, tame tarpe ir politinio pasitikėjimo, kad ir įgalintų, ir priverstų struktūrinius, administracinius padalinius dirbti ir siekti, kad tikslai Vyriausybės programoje būtų įgyvendinti. Daug strigimų turėjome dėl to, kad nesuvokiama, kokie teisiniai sprendimai turi būti priimti, dėl ko jie turi būti priimti.
M.Patašiaus nuotr.
– Jūs žinote, kokio žmogaus reikia ministerijai, tai ieškokite, siūlykite kitą.
– Pagal situaciją matau, kad, ko gero, nesu garantuotas, kad su kitu nebūtų taip pat pasielgta.
– Niekada nebūsite garantuotas. O kas jums suteiks garantiją?
– Iki šio laiko buvom garantuoti.
– Jūs pats paminėjote vieną atvejį, pono G.Danėliaus.
– Suprantame, kokiame kontekste tuo metu buvo. Ir šiandien galiu pasakyti, kad svarių argumentų, dėl ko tuo metu negalėjo būti paskirtas advokatas, pasakant, kad advokatas yra tapatinamas su klientu. Apskritai tai teisinėje valstybėje nesuvokiama, negali būti, taip niekur ir nėra. Tuo metu tokia pozicija buvo, bet po to mes radome kitus sprendimus. Dabar yra labai puiki situacija, tarp kitko.
Laikinas ministras yra kompetentingas ir sėkmingai sprendžia klausimus, kurie buvo ilgai neišspręsti – pakuočių, atliekų tvarkymo klausimai. Netgi šiandien yra labai svarbi žinia Lietuvai dėl Astravo atominės elektrinės, kuri tarptautiniame formate yra priimta. Dabar yra vienas iš gerų momentų paimti pauzę ir apsvarstyti, kalbant apie dvi ministerijas – Aplinkos ir Energetikos, kur daug sričių persidengia, kurios betarpiškai susijusios. Galbūt kalbėti apie funkcijų integravimą ir dviejų ministerijų sujungimą ir tokiu būdu stipriai sumažinti biurokratinį aparatą. Aplinkosauga su energetika daug kur persidengia – galbūt ir tai pasvarstyti. Manau, kad mes tą irgi padarysime.
– Bet jūs negalite nesiūlyti kandidato, laikyti ministerijos be vadovo.
– Ministerija turi vadovą ir ateityje taip bus.
– Laikiną vadovą. Pagal Konstituciją gali būti laikinas vadovas, jeigu ministras mirė, išvažiavo, jį kažkas pavaduoja. Konstitucijoje nėra terminų, bet jūsų konstitucinė pareiga yra užtikrinti, kad visos ministerijos dirbtų sklandžiai.
Susiję straipsniai
– Nėra terminų, kada turi būti pateikta kandidatūra. Aš tą ir užtikrinu – visos ministerijos dirba sklandžiai, tame tarpe ir Aplinkos ministerija.
– Kaip galima vienam ministrui sėdėti ant dviejų kėdžių?
– Galima sėdėti. Jei turi kompetencijas, žinias ir norą, tą galima padaryti. Tokių atvejų buvo.
– Premjere, jūs davėte priesaiką, kad laikotės Konstitucijos, gerbiate ją. Pagal Konstituciją jūs negalite principingai nepasiūlyti kandidato.
– Aš ir laikausi, gerbiu. Jūs neinterpretuokite. Aš esu teisininkas, tai palikite man spręsti.
– Aš irgi skaitau Konstituciją ir matau, kas ten parašyta.
– Jūs skaitote ją kaip tekstą, o aš skaitau kaip teisinį dokumentą.
– Ir interpretuojate, kaip jums patogu.
– Ne kaip man patogu. Ne tik Konstituciją, o ir kitus teisės aktus – yra Vyriausybės įstatymas, poįstatyminiai aktai. Aš Konstitucijos laikausi, laikysiuosi. Pati pasakėte, termino nėra, per kiek laiko turi būti pateikta kandidatūra.
– Bet jūs negalite to termino pats interpretuoti ir sugalvoti.
– Aš tiesiog ieškosiu pačio geriausio varianto. Kalbant apie ministerijų veiklos optimizavimą, jeigu mes apsispręsime, kad tai reikia daryti, automatiškai bus keičiamas Vyriausybės įstatymas. Jeigu mes nuspręsime, kad to nėra tikslinga padaryti arba matysiu, kad su iššūkiais nesusitvarkoma Aplinkos ministerijos srityje, galbūt pavyks greičiau kažką surasti. Tiesiog paieškos procesas vyks.
– Kaip visa ši situacija atrodo visuomenės akyse? Principingumas, kuris demonstruojamas po to, kai nebuvo patvirtinta jūsų pasiūlyta kandidatė. Nebeaišku, kas yra teisus – ar jūs, sakydamas, kad suderinote kandidatūrą, ar Prezidentūra, teigdama, kad niekas nieko nederino.
– Visuomenei, matyt, yra vienintelis interesas, kad valstybėje numatytos funkcijos būtų vykdomos kokybiškai. Mes tą privalome užtikrinti. O kas ten ką, visuomenė pati apsisprendžia. Tikrai ne mes šią problemą iškėlėme ir padarėme. Tą reikia irgi labai aiškiai pasakyti. Aš matau norą persukti į kitą pusę, ypatingai atskirų politikų.
– Ką reiškia norą persukti į kitą pusę?
– Norint pasakyti, kad ne mes iškėlėme mums ar man reikalingą konfliktą. Tai visiška nesąmonė, to nėra. Nepaisant to, įvairiausių istorijų, įtampų, kokios buvo, esu konstruktyvaus dialogo ir darbo šalininkas. Kalbant apie ministrų skyrimus, dariau viską, kad tai būtų sklandu ir pasitarnautų bendram labui. Šiuo atveju reiktų žvelgti ne į Vyriausybę, ne iš čia problema kilo.
– Suprantu, kad per tą laikotarpį, kiek liko iki prezidentės kadencijos pabaigos, sutarimo nebus?
– Blogai suprantate. Aš esu ministras pirmininkas, Respublikos prezidentė yra prezidentė. Bendradarbiavimas privalo būti ir bus.
– Kokybė kokia jo bus?
– Tikiuosi, kad konstruktyvus. Kaip ir buvo visą laiką. Nepaisant to, kas įvykdavo. Skirtumas gal toks, kad mes tikrai negalime daryti, kaip buvo įprasta, kad ministras pirmininkas tyliai „iškiūtina“, galvą nuleidęs iš Prezidentūros, viską priima, kas yra ir pagrįstai, ir ne visai pagrįstai. Čia truputį kitaip yra. Mes abu esame politikai, aišku, šalies prezidentas yra šalies prezidentas, bet mes privalome bendradarbiauti ir tikrai jokių asmeninių ambicijų neturiu ir neturėsiu. Valstybės vardan, tikiuosi, dirbsime. Bent jau iš mano pusės tikrai niekas nesikeičia, mes dirbsime, ieškosime sprendimų, susitikinėsime, jeigu toks poreikis bus ir spręsime visus šalyje aktualiausius klausimus. Nors ir nuomonės kai kur skiriasi, bet tai natūralu. Mes turime skirtingas kompetencijas, įtvirtintas Konstitucijoje.
– Nesiejate šio prezidentės žingsnio su tam tikrais jūsų paties pareiškimais?
– Galbūt, bet čia yra prielaidų darymas.
– Galbūt asmeniškai įžeidėte, kalbėdamas apie Prezidentūroje krykštaujančius vaikus.
– Man irgi labai keista, kai pakankamai daug žmonių sau prisitaikė. Aš pasakiau žinią visiškai kitokią, gaila, kad kažkas sau prisitaikė. Tikrai niekam tai nėra skirta asmeniškai ir atmetu bet kokias prielaidas ir insinuacijas. Niekam nieko asmeniškai, tai buvo skirta suvažiavimui, suvažiavimo dalyviams.
M.Patašiaus nuotr.
– Taip sutapo, kad, kaip jūs sakote, viena kandidatė prisitaikė sau asmeniškai.
– Ne tik viena, daug kandidačių, kandidatų, galbūt dar daugiau jų atsiras. Kažkaip pas mus kartais žmonės sugeba prisitaikyti sau. Tai generolai išlenda.
– Jūs nesate Pilypas iš kanapių. Esate premjeras, o jus girdi taip, kaip šnekate.
– Nereikia prisitaikyti sau, nes daug aš pasakau nuomonių įvairiais gyvenimo klausimais. Ir tuo reikia džiaugtis.
– Kai sėdite su draugais prie alaus bokalo, galite sakyti, ką norite. Bet kai kalbate viešai suvažiavime, reikia galvoti.
– Aš kalbu viešai suvažiavime ir labai atsakingai. Kai kas sako: kas čia parašė. Matote, iš karto politinės technologijos.
– Galbūt Darius Gudelis?
– Ar Gudelis, ar Petraitis, ar Jonaitis. Kai kurie žurnalistai, kurie dalyvavo, taip pasakė: duokit greit tekstą. Buvo tas tekstas ranka parašytas, greituoju būdu.
– Jūs pats jį parašėte?
– Dažniausiai ką pasakau, tai yra mano. Labai mažai rašau, nes kalbu ne iš popieriaus. Bet kadangi suvažiavimas ir laikas labai limituotas, tai norint į laiko tarpą tilpti, tenka pasirašyti.
– Kodėl savo kalboje jūs taip norėjote akcentuoti vaikus?
– Aš nenorėjau vaikų akcentuoti, norėjau šeimas akcentuoti. Niekas neužsikabino, bet šių metų biudžetą mes pavadinome šeimos biudžetu. Tai yra sąlyginis pavadinimas, bet toks ir yra. Jis yra skirtas šeimai, šeimoms, auginančioms vaikus. Tokia yra realybė. Dėl to neturime nei gėdytis, nei kažko slėpti. Tai yra skirta šeimoms – dirbančioms, auginančioms vaikus, ne vieną vaiką.
Jeigu kas turi 3 vaikus ir daugiau, jis yra dar daugiau orientuotas. Jis orientuotas į tuos, kas sudaro šeimą – tėvus, senelius, visus. Tame akcentai ir buvo sudėti, bet kažkas individualiai prisitaiko. Aš tikrai negaliu paimti ir pasakyti, kad jūs to nedarykite. Nieko asmeniško niekam nebuvo skirta.
– Taip pat užsiminėte apie proteguojamus prezidentės žmones, kuriems neva ruošiami aukšti postai ambasadose, valstybės įmonėse. Iš kur ši informacija?
– Informacija iš jūsų, vieno portalo straipsnių, kur tai matosi. Arba tada pasipila didesnė informacija. Kol kas aš kreipiausi, kad būtų paaiškinta, ar tiesa, kad vienam iš patarėjų sukurta speciali darbo vieta vienoje iš valstybės įmonių.
– Ir ką išsiaiškinote?
– Aš laukiu atsakymo, ar tikrai tai buvo padaryta, kokiais būdais padaryta. Tie žmonės, kurie dirba Prezidentūroje, yra deleguoti iš kitų institucijų. Natūralu, kad jie turi galimybę ir turės grįžti, bet tą reikia padaryti nesukeliant jokių abejonių. Baigiasi, matyt, kadencija, darbai ir žmonės, kurie buvo deleguoti, grįžta į savo pozicijas ir tada sprendžiama – ar ambasadoriais, ar dar kažkur dirbs. Susidaro toks įspūdis, kad į pabaigą bandoma kažkur kažką pasiųsti ir tą mato žmonės. Ta pati Užsienio reikalų ministerija, kur žmonės nuosekliai siekė karjeros, laiptelis po laiptelio, kažkas staigiai bac.
– Kai išsiaiškinsite, ketinate pateikti informaciją?
– Tiesiog ar buvo tokie faktai, ar ne. Galbūt tai natūralūs procesai. Aš suprantu ir tuos žmones, kurie ten dirba. Kadencija baigiasi ir, matyt, irgi ieškosi, kur ateityje darbuotis ir ką veikti. Bet tas procesas neturi sukelti abejonių, kad kažkur, pasinaudojant tokia situacija, kažkam tos vietos skiriamos.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo antradienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.