Artėjant rinkimams įsibėgėja ir politikų rinkimų agitacijos kampanijos. Kaip aiškino V.Denisenko, politinė reklama rinkimuose yra neišvengiama, nes politikoje yra milžiniška konkurencija ir politikai, konkuruodami dėl dėmesio, stengiasi visaip „parduoti save“.
Keičiasi tik būdai
Jo teigimu, politinė reklama buvo visuomet, tačiau šiandien keičiasi tik jos pateikimo būdai, nes reklaminė kampanija nebevyksta vien tradiciniais kanalais per televiziją, radiją ir spaudą, į ją įtraukiami ir socialiniai tinklai. Būtent dėl įsitraukimo į socialinius tinklus, anot V.Denisenko, ir išnyksta riba tarp politinės reklamos ir ją tampa daug sunkiau atpažinti.
„Klausimas, kaip vertinti, jeigu koks nors politikas, turintis daug sekėjų socialiniuose tinkluose, rašo apie dabartinę politiką, ją kritikuoja, teikia savo siūlymus. Jis taip pat gali pasisakyti apie politinius reiškinius ne vien kaip politikas, o ir kaip pilietis.
Anksčiau informacinio pasauli ribos buvo labai aiškios – spauda, televizija, radijas. Šiandien mes turime daug daugiau informacinių sferų.
Įsivaizduokime, kad, jeigu žmogus yra socialiniuose tinkluose, nebūtinai politikas, bet turintis bent 10 tūkst. sekėjų, tai jo skaitytojų ratas yra net didesnis, nei kai kurių laikraščių, pavyzdžiui, provincijoje“, – įsitikinęs politikos apžvalgininkas.
Kovoja dėl neapsisprendusiųjų
V.Denisenko aiškino, kad labiausiai politinė reklama veikia žmones, kurie dar nėra apsisprendę. Anot jo, yra asmenys, kurie simpatizuoja tam tikroms partijoms ir balsuoja už jas net ir krizių metu, tad politinė reklama jų beveik neveikia.
„Politikai pirmiausia kovoja dėl neapsisprendusių rinkėjų dėmesio, kurių nuomonę ar poziciją dar galima paveikti. Dėl to kiekvieną kartą į politinę reklamą įdedama nemažai lėšų“, – kalbėjo jis.
Politikos apžvalgininkas išskyrė politiko, kaip gelbėtojo, mitą, kuris prieš rinkimus pasitaiko itin dažnai.
„Politikai sako, kad išrinkite mus, ir mes padarysime, ko jūs prašote. Prieš rinkimus konkuruoja vizijos, kuris politikas pakreips gyvenimą į geresnę pusę. Laimi tas, kuris pasiūlo geriausią viziją“, – svarstė V.Denisenko.
Jis pridūrė, kad žmonės neretai tiesiog renkasi tuos politikus, kuriuos žino ir atpažįsta viešoje erdvėje ar net pramogų pasaulyje. Anot jo, tame nėra nieko nuostabaus, nes politika yra viešas reiškinys ir žmones traukia charizmatiškos asmenybės, kurios dažniausiai ir būna ryškiausiai matomos.
Kaip pavyzdį specialistas pateikė XX amžiuje garsius diktatorius, kurie mokėjo pritraukti minią savo kalbomis ir puikia oratoryste.
