Atrodytų, premjero S.Skvernelio kandidatūrą prezidento rinkimuose iškėlęs valstiečių suvažiavimas dar labiau įtvirtino R.Karbauskio lyderystę partijoje, kai jo pavaduotojų skaičius buvo sumažintas per pusę, atsikratyta dalies tų, kurie jam nėra paklusnūs.
Bet ir per suvažiavimą ne viskas klostėsi taip, kaip buvo suplanavęs vedlys, o maištininkams pasiųstas signalas, kad jie liks be postų, jų nesutramdė – Seimo valstiečių frakcija sumažėjo dar dviem nariais.
Durimis trenkė M.Puidokas, neseniai išgarsėjęs ir tuo, kad gynė kauniečių šeimą, iš kurios dėl įtarimų smurtu buvo paimti vaikai, o vėliau ir sutrukdęs Naujosios Zelandijos piliečiams įvaikinti mergaitę.
G.Bitvinsko nuotr.
Apie kandidatavimą į prezidentus paskelbęs politikas ketino likti valstiečių frakcijoje, bet vakar iš jos buvo išmestas, be to, neteks visų parlamentinių postų.
Tuo metu prie valstiečių prisišliejęs N.Puteikis nusprendė palikti jų frakciją Seime skambiai paskelbdamas, kad iš valdančiosios koalicijos traukiasi visa jo Centro partija. Tiesa, nelabai aišku, kas sudaro tą jo visą partiją.
Žinoma, dviejų narių netektis dar nepakerta valstiečių galimybių kontroliuoti Seimą. Jie su „socialdarbiečiais“ ir „tvarkiečiais“ išsaugo trapią 71 parlamentaro daugumą, bet jiems vis dažniau prireiks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos balsų.
Matyt, daugiau žalos valstiečiams pridarys tai, kad M.Puidokas ir N.Puteikis ne šiaip keliauja kažkur kitur iš jų frakcijos, bet eina į prezidento rinkimus, nors neaišku, kur nueis po jų, – gali panorėti ir sugrįžti pas valdančiuosius.
Vienaip ar kitaip, jei jiems pavyktų surinkti po 20 tūkst. rėmėjų parašų ir tapti kandidatais prezidento rinkimuose, jie gali atimti dalį balsų iš premjero S.Skvernelio.
Tiesa, R.Karbauskis numojo ranka į M.Puidoką – esą jo galimybės laimėti prezidento rinkimus lygios nuliui, be to, jis nė neturįs jokių tokioms pareigoms būtinų savybių.
Negana to, valstiečių lyderis, nors pats atvedė M.Puidoką į Seimą, net suabejojo jo psichikos sveikata sakydamas, kad šis politikas patyrė daug stresų dėl komandiruočių, kovų su vaiko teisių įstaigomis, o jo kandidatavimą siejo su mįslinga „Sirijaus“ sekta.
G.Bitvinsko nuotr.
Iš tiesų dar pernai buvo paskelbta, kad M.Puidokas šiai sektai, tikinčiai, jog jos vadovė tiesiogiai bendrauja su Jėzumi, Konfucijumi, Zaratustra, o naujos dieviškos santvarkos laukiančiai iš Rusijos, padėjo ateiti į Lietuvą.
Keistai skamba ir socialiniais tinklais skleidžiami „nušvitimai“, esą M.Puidoko kandidatavimas – Dievo siunčiamas ženklas.
Bet yra ir kita medalio pusė – M.Puidokas, ėmęsis kauniečių šeimos gynėjo vaidmens, braudamasis į vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų kabinetus, kovodamas prieš mergaitės įvaikinimą užsienyje, gindamas tėvų teisę auklėti savo atžalas ir rykšte, sulaukė panašiai kaip jis mąstančių šeimų pritarimo, o tokių žmonių Lietuvoje – tūkstančiai.
Taigi jei jam pavyktų suburti šimtą kitą pagalbininkų, būtų visai realu surinkti kandidatui būtiną 20 tūkst. rėmėjų parašų skaičių, o vėliau atimti keletą procentų balsų iš kitų kandidatų į šalies vadovus.
Kam to reikia M.Puidokui, jei atmestume iš Dangaus siunčiamus ženklus? Gali būti, kad jis tikisi padidinti savo žinomumą, sutelkti daugiau rėmėjų ir taip sukurti sau šviesesnę politinę ateitį, pirmiausia po pusantrų metų vyksiančiuose Seimo rinkimuose.
Susiję straipsniai
Turbūt panašių tikslų siekia ir N.Puteikis, jau seniai pasiskelbęs, kad sieks prezidento posto, o pastaruoju metu vis aštriau ėmęs kritikuoti valstiečius.
Jau seniai prognozuotoms skyryboms su valdančiaisiais jį esą pastūmėjo valstiečių sprendimas iškelti prezidento rinkimuose patį liberaliausią kandidatą S.Skvernelį.
Žinoma, galima svarstyti, kiek premjeras panašus į liberalą, bet N.Puteikio rinkiminė taktika aiški – apačioms atstovauti užsimojusį S.Skvernelį kumščiuoti, kad jis gina tik turtingųjų interesus, ir taip nugnybti dalį jo rinkėjų.
Lyg valstiečiams to būtų maža, spurdėti ėmė ir Seimo pirmininkas V.Pranckietis. Viešai priekaištavęs R.Karbauskiui, kam šis ragino partijos suvažiavimą rinktis S.Skvernelio kandidatūrą, dabar jis panoro imtis savarankiško politinio vaidmens – sutaikyti valstiečius su prezidente.
Akivaizdu, kad nei R.Karbauskis, nei S.Skvernelis neprašė Seimo pirmininko įsikišti, kai prezidentė atmetė į aplinkos ministrus siūlytos „socialdarbiečių“ atstovės I.Gudžiūnaitės kandidatūrą. Tai prieštarauja valstiečių planams aštrinti konfliktą su jiems nepalankia D.Grybauskaite ir neteikti kito kandidato į ministro postą.
R.Karbauskis atkirto, kad taikdario vaidmeniu V.Pranckietis ieško vietos, kur galėtų atrodyti svarbus ir reikalingas.
Gal užuomina, kad jis gali valstiečiams neatrodyti labai reikalingas ir Seimo pirmininko kėdėje, privers V.Pranckietį kuriam laikui nutilti?
Visa ligšiolinė valstiečių patirtis rodo, kad tas, kuris pradeda viešai aiškintis santykius su R.Karbauskiu, netrukus atsiduria už partijos laivo borto. Regis, tokių atvejų gali padaugėti.