Išliks Lietuvos odontologų rūmai kaip šių specialistų savivalda ar bus sužlugdyti? Tai nulems sprendimas dėl Odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo projekto.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praėjusių metų pabaigoje projektą jau teikė ministrų kabinetui. Bet jis buvo grąžintas ministerijai po Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento pastabų, kuriose buvo pripažintas kaip netinkamas.
Prieštaringi teisės aktai
„Lietuvos rytas“ jau rašė, kad sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga per metus sugebėjo pasirašyti du vienas kitam prieštaraujančius įstatymo projektus, sukėlusius odontologų nerimą. Minėtas įstatymo projektas turėtų nulemti, ar Lietuvos Respublikos odontologų rūmai išliks kaip savivalda, ar išnyks, jei valstybė perims šių specialistų licencijavimo reikalus.
Įstatymo projektą SAM buvo pateikusi Vyriausybei dar 2017 metų rugpjūčio 23 dieną. Bet parlamentarai jo taip ir neatsivertė. Vėliau, 2018-aisiais, buvo užregistruotas jau kitas įstatymo projektas, kurį parengė Valstybinė akreditavimo tarnyba (VAT), kurį pasirašė ir pats ministras A. Veryga. Pagal šį projektą iš esmės keičiamas odontologų praktikos teisinis reguliavimas, nes licencijavimas perduodamas Akreditavimo tarnybai.
Ar valstybė atlygins išlaidas?
Odontologų rūmų tarybos pirmininko Alvydo Šeikaus tvirtinimu, atimta galimybė išduoti licencijas reikštų ir profesinės savivaldos panaikinimą. Manoma, kad tai neišvengiamai sukeltų teisinių ir teisminių ginčų neprognozuojamus padarinius. Šiuo metu rūmai kontroliuoja ir odontologų profesinę veiklą. Be tokios priežiūros iškiltų grėsmė pacientams teikiamų paslaugų kokybei. Be to, atlikta projekto ekonominė ir finansinė analizė yra neišsami, tik segmentinė, neatspindinti realios situacijos.
A.Šeikus priminė, kad rūmų išduodamų licencijų pagal modelį G (griežtas) kainos yra mažesnės nei valstybės rinkliava už Akreditavimo tarnybos išduodamas licencijas. Be to, rūmai atlieka specialistų priežiūrą, vertindami jų profesinę praktiką, profesinės kvalifikacijos tobolinimą. Visa tai itin svarbu pacientų saugai.
Odontologų rūmai licencijavimą vykdo jau 14 metų. Vykdant valstybės deleguotą veiklą buvo nuolat investuojama. Investicijų ir toliau reikės, pavyzdžiui, į informacines bei kitas technologijas. Jei iš Odontologų rūmų bus atimtas licencijų išdavimas, jie įgis teisę ir galės reikalauti iš valstybės atlyginti išlaidas – grąžinti investuotas lėšas.
Juk pati valstybė šiems rūmams buvo pavedusi vykdyti viešąsias funkcijas, kurių nefinansavo. Anot A.Šeikaus, Odontologų rūmai atlieka kontrolę beveik keturis kartus daugiau sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vietoje, nei tai sugeba atlikti Akreditavimo tarnyba.
2018-ųjų duomenimis, Akreditavimo tarnyba atliko 28 patikrinimus (14 planinių ir 14 neplaninių) įstaigos veiklos vietoje, tuo metu Odontologų rūmai – 105 patikrinimus (32 neplaninius ir 73 planinius). Nuogąstaujama, kad Odontologų rūmų žlugimas turėtų įtakos pacientų teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Jei rūmai nebegalės atlikti valstybės deleguotų funkcijų, nebus atliekamas išsamus pačių pacientų skundų tyrimas vertinant klinikines situacijas.
Problemos niekur nedingo
Anot teisininko Aleksandro Radčenko, nors įstatymo projektą SAM pakoregavo, esminės jo nuostatos nepasikeitė. „Svarbiausios problemos niekur nedingo. Viena jų – likviduojama privaloma narystė Odontologų rūmuose, kita – licencijavimą vis tiek užsimota perduoti Valstybinei akreditavimo tarnybai.
Sveikatos apsaugos ministerija skaičiuoja, kad tai kainuos apie 40–50 tūkst. eurų per metus. Tokia būtų dviejų etatų įsteigimo Akreditavimo tarnyboje kaina.
Bet Odontologų rūmai neabejoja, kad ta kaina bus daug didesnė. Viena, licencijavimas susijęs ne tik su konkrečiu licencijos išdavimo veiksmu, bet ir su kontrole, metodine pagalba odontologams ir kita. O tam mažų mažiausiai reikia dvigubai daugiau etatų. Vadinasi, didėtų ir sąnaudos, ir biurokratinis aparatas“, – aiškino teisininkas .
A.Radčenko pabrėžė ir tai, kad profesinė savivalda visose Europos Sąjungos šalyse yra demokratijos atrama. Valstybė perduoda įvairių profesijų atstovams patiems reguliuoti savo veiklą. Ji tik nustato taisykles, o priežiūrą patiki savivaldai.
„Tai ir mažiau kainuoja, ir efektyviau. Juk specialistai daug geriau supranta, kur ir kokių profesinių pažeidimų atsiranda, ir nustato juos greičiau nei valstybės pareigūnai. Tuo metu Sveikatos apsaugos ministerija siūlo keistą, nepagrįstą reguliavimą.
Ji baksnoja į Konstitucinio teismo doktriną. Tačiau ši doktrina reikalauja, kad esminės licencijavimo sąlygos būtų nustatytos įstatymu. O kas turi išduoti licencijas, teismas palieka laisvę rinktis“, – kalbėjo A.Radčenko.
Teisininko nuomone, valstybė turi daug svarbesnių problemų, kurioms reikėtų skirti finansavimą, o ne keisti licencijas išduodančią instituciją, kuri veikia daugybę metų, yra reguliuojama valstybės ir mokesčių mokėtojams nieko nekainuoja.
Į pastabas numojo ranka
„Susipažinau su „patobulintu“ Odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo projektu. Tenka apgailestauti, kad nei projektą teikianti Sveikatos apsaugos ministerija, nei jį tobulinusi Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba visiškai neatsižvelgė į Odontologų rūmų pastabas.
Valstybės institucijos taip pat nepaisė Teisingumo ministerijos pastabos atsakyti į visus rūmų keliamus klausimus projekto aiškinamajame rašte“, – tvirtino medicinos teisės ekspertas, advokatų kontoros „Drakšas, Mekionis ir partneriai“ gyvybės mokslų praktikos vadovas Andrejus Rudanovas.
Ekspertą stebina tai, kad Odontologų rūmams netgi pateikus analizę, kurioje išsamiai ir nuosekliai aprašytos visos projekto spragos tiek strateginio valstybės lygmens, tiek teisinės technikos, tiek kitų nuostatų ir sąlygų atžvilgiu, taip pat nurodytos projekto neigiamos pasekmės, jo rengėjai deramai to neįvertino ir dokumento nepataisė.
„Pavyzdžiui, nėra įvertintas poveikis konkrečiai viešosios politikos ar visuomeninių santykių sričiai, kurioje numatoma daryti pakeitimus, – profesinės savivaldos naikinimo ir viešojo administravimo funkcijų perskirstymo srityse. Nėra aprašytas poveikis pacientams, specialistams, odontologijos kabinetams, kitiems susijusiems asmenims.
Nevertintas sąnaudų padidėjimas, kaip tai atsilieps odontologijos paslaugų kainoms, šių paslaugų prieinamumui. Nepaaiškinta, koks bus poveikis ekonominėms, verslo ir konkurencijos sąlygoms, nėra ir kitų sričių vertinimo“, – vardijo A.Rudanovas.
Anot medicinos teisės eksperto, teisinio reguliavimo atžvilgiu tokie projekto rengėjų bei teikėjų veiksmai kelia labai daug klausimų.
„Norėtųsi tikėtis, kad projektas bus tinkamai patobulintas dar iki jo pateikimo Seimui“, – vylėsi teisininkas.
Odontologų rūmų tarybos pirmininkas A.Šeikus tvirtino, kad sveikatos apsaugos ministras negali paaiškinti, kodėl tokios didelės odontologijos, kaip ir visos medicinos, kainos: „Priimdamas sprendimą dėl naujo licencijavimo teisinio reguliavimo ministras tas kainas išpūs dar labiau, o už viską mokės pacientai.“
„Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad neigiamo poveikio nauja tvarka nesukeltų. Tačiau vien specialistų kvalifikacijos tobulinimo srityje augtų finansinė našta patiems odontologams. Atliktų skaičiavimų duomenimis, Odontologų rūmai organizuoja kvalifikacijos tobulinimą už mažesnę kainą nei rinkoje nusistovėjusios medikų tobulinimo kainas. Palyginti su išoriniais tokių kursų rengėjais, gydytojas odontologas per penkerius metus sutaupo apie 3 tūkst. eurų. Akivaizdu, kad jeigu rūmų nebeliks, specialistai patirs daugiau išlaidų, mokės brangiau, o tai atsilieptų paslaugų įkainiams“, – aiškino A.Rudanovas.
Nori suvienodinti tvarką
Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė „Lietuvos rytui“ yra aiškinusi, kad įstatymo projektas parengtas norint suvienodinti visų sričių asmens sveikatos priežiūros paslaugų licencijavimo tvarką ir siekiant užtikrinti pacientams kokybiškas jų lūkesčius atitinkančias paslaugas. Esą Odontologų rūmams, kaip asociacijai, tai nekelia jokios grėsmės.
Patarėjos teigimu, odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimą perdavus Akreditavimo tarnybai bus sustiprinta odontologijos paslaugų kokybės priežiūra bei pacientų sauga. Be to, licencijuojant visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas esą bus realiai įsitikinta, kad jos atitinka visas sąlygas, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus, medicinos priemones bei prietaisus.
„Specialistams ir odontologinės priežiūros įstaigoms sumažės ir administracinė našta. Jie galės greičiau gauti veiklos licencijas, nes turės kreiptis tik į vieną licencijas išduodančią įstaigą. Šiuo metu skirtingas licencijas išduoda dvi įstaigos – Odontologų rūmai ir Akreditavimo tarnyba“, – yra sakiusi G.Banaitytė.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės manymu, šiuo metu Odontologų rūmai, kaip asociacija, licencijuodama savo narius – gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus – ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą atsiduria galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės akivaizdoje.
Kita savivalda neužkliūva
Tačiau medicinos teisės ekspertas A.Rudanovas teigia, kad Odontologų rūmai nėra šiaip asociacija, nes būtent jiems valstybė yra pavedusi atlikti viešąsias funkcijas.
„Licencijavimo prasme tiek Odontologų rūmai, tiek Akreditavimo tarnyba yra lygūs – abu veikia kaip valstybės įgaliotos institucijos. Be to, licencijavimo sąlygų vienodumas priklauso ne nuo to, kas išduoda licencijas, o nuo to, kas nustato licencijavimo tvarką. Šiuo atveju tai yra Seimas ir Sveikatos apsaugos ministerija“, – aiškino A.Rudanovas.
Šiuo metu Lietuvoje yra dar apie 20 įvairių profesijų ir sričių atstovų, kuriems yra privaloma narystė. Taip savo veiklą organizuoja notarai, advokatai, antstoliai, architektai, draudimo brokeriai, netgi medžiotojai turi priklausyti kokiam nors medžiotojų būreliui.
Pasak A. Rudanovo, juk niekas nereikalauja, kad būtų naikinama šių profesijų ar sričių atstovų savivalda. Priešingai, valstybė aktyviai skatina profesinės ar funkcinės savivaldos kūrimąsi, perduoda šiai savivaldai licencijavimo, kontrolės bei priežiūros, taip pat kitas valstybės funkcijas.
„Pavyzdžiui, šiais metais tokios funkcijos deleguotos Draudimo brokerių rūmams. Tuo metu iš odontologų šias funkcijas ketinama paimti“, – kalbėjo medicinos teisės ekspertas.
Šūkiai skiriasi nuo darbų
A.Rudanovas taip pat pabrėžė, kad ne kas kitas, o pati Vyriausybė savo programoje numatė, kad valstybės raidos vizija ir siūlomi sprendimai paremti penkių darnių subjektų – darnaus žmogaus, darnios visuomenės, darnaus švietimo ir kultūros, darnios ekonomikos ir darnaus valstybės valdymo – sąveikos principu.
„Tačiau mūsų kasdienė praktika rodo, kad tam tikrais atvejais deklaruojami valstybės (šiuo atveju dabartinės Vyriausybės) principai, instituciniai sprendimai ir pastarųjų sukeliamos pasekmės neturi nieko bendro. Ne išimtis – ir pasikėsinimas į profesinę odontologų savivaldą, vykdančią valstybės patikėtas funkcijas“, – sakė teisininkas.
