Bet šįkart turkiški reikalai pakrypo kiek į kitokią pusę ir ryšys su Turkija kaip valstybe – tik atsitiktinis.
Atsitik tu man taip: Kaunas iš turkų bendrovės išperkamosios nuomos būdu įsigijo 25 naujus autobusus „Temsa Avenue“, ir kai ilgametis „Kauno autobusų“ bendrovės vadovas M.Grigelis perkirpo iškilmių juostelę, atsitiko nemalonumai. Paaiškėjo, kad „Kautros“ padalinyje, užsiimančiame „Temsa“ autobusų pardavimu Baltijos šalyse dirba M.Grigelio sūnus Pranas Grigelis.
Kitaip tariant, sūnus pardavė autobusus savivaldybės įmonei, kuriai vadovauja jo tėvas.
„Nei aš, nei mano sūnus nebuvome komisijos nariai, todėl manau, kad visos komercinės procedūros buvo atliktos teisėtai“ – įsitikinęs kalbėjo M.Grigelis.
Bet, kaip sako rusai, po mūšio kumščiais mojuoti nėra prasmės, ir M.Grigelis pasitraukė. Ir dar pareiškė, kad jam trauktis teko ir todėl, kad esą miesto vadovai turėję priekaištų dėl jo darbo. O pasakymas „miesto vadovai“ Kaune reiškia tik vieną konkretų asmenį. Miesto vadovą, merą V.Matijošaitį.
Ar iš tikrųjų M.Grigeleis dėl kokių nors priežasčių tapo neparankus V.Matijošaičiui, galimos įvairios versijos. Bet iš tiesų M.Grigelis, kaip savivaldybės įmonės vadovas, tikrai ilgokai užsibuvo poste.
Negirsime sovietinių laikų, bet tada su veteranais mokėdavo subtiliau apsieiti. Atidirbdavo savo laiką žmogus, jam prisegdavo medalį su Lenino profiliu ar raudona žvaigžde, meškerę į rankas – ir keliauk sau sveikas.
O dabar, norint valdininką iš kėdės išspirti, reikia skandalo ar net Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pagalbos.
Pastaruoju metu Kauno merui nesiseka su savivaldybės įmonių vadovais. Arba jis jų nemėgsta. Dar anksčiau prisidirbo „Kauno švaros“ įmonės vadovas D.Tumynas. Iš vienos įmonės jis gavo dovanų (kitaip tariant, kyšį) 10 tūkst. eurų kainavusį traktoriuką. Is susigadink tu žmogau karjerą dėl kažkokio menko traktoriūkščio...
Kita vertus, neimsi gi dovanų traukinio, nors tai solidžiau atrodytų, bet kur tokį griozdą sodyboje dėsi? Kaip sako seni kauniečiai, ką pasiekiam, tą ir pasivagiam.
Kauno idilę sudrumstė ir dar anksčiau išlindusi neaiški istoriją dėl Veršvų ir Lampėdžių kraštovaizdžio draustinių. Paskutinio miesto tarybos posėdžio metu Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vadovas N.Valatkevičius padarė pranešimą apie tų draustinių detaliųjų planų sudarymo tvarkos pakeitimus.
Iš pradžių buvo neaišku, kodėl apie draustinius pranešimą darė Urbanistikos, o ne Aplinkosaugos specialistas, kaip buvo galima tikėtis, bet tai – ne esminė detalė. Svarbiausia, kas turėtų pasikeisti sudarant draustinių detaliuosius planus?
Sprendžiant iš pranešimo turinio, atrodo, kad niekas. Draustinių teritorijos dydis ir ribos nekeičiamos. Apie gyvenamųjų kvartalų statybą, bent jau tiesiogiai, irgi nekalbėta. Veršvų ir Lampėdžių bendruomenių atstovai ir opozicija, konservatoriai norėjo protestuoti, bet taip ir nesuprato – o dėl ko?
Nesupratimas dažniausiai ir gimdo įtarimus, kartais pagrįstus, kartais ne. Draustinių detaliųjų planų mįslė liko neaiški, juolab N.Valatkevičius tuo pasidomėjusiai visuomeninei televizijai atrėžė „Neprivalau dėl visko aiškintis“. Ir taip išsirutuliojo versija, kad draustinių detalieji planai keičiami todėl, kad ten gyvenamuosius namus galimai ketina statyti su meru V.Matijošaičiu susijusi įmonė.
Meras net nesiteikė nieko paaiškinti, tik per viešųjų ryšių skyrių išplatino pareiškimą, kad kalbos apie statybų planus draustinių teritorijoje yra nesąmonė, netiesa. Kitaip sakant, priešrinkiminiai kliedesiai.
Tai iš esmės tiesa. Kaip stalininį stilių primenantis prezidentės D.Gybauskaitės gestas suimti būrį teisėjų yra su artėjančiais Prezidento rinkimais susijusi akcija, tai trumpai ir nelabai garsiai nuskambėjęs skandalas dėl Veršvų ir Lampėdžių detaliųjų planų – įžanga į savivaldos, merų rinkimus.
Žinoma, mūsų meras ne toks galingas kaip ponia iš S.Daukanto aikštės, jis negali ir jam nėra jokio reikalo sodinti į cypę teisėjų, užtenka patrankyti kumščiu į stalą ir išbarti, baudomis nucypinti Kauno gatves, kelius remontavusius brokdarius. Nors ir kokia graži Kauno atgimimo pasaka, brokdarių vis dar pasitaiko. Kaip sovietiniais laikais, vis dar pasitaikantys trūkumai...
Ir nors neprotinga būtų patarinėti tokiam įgudusiam vadovui kaip V.Matijošaitis patarinėti, vis tik galima priminti, kad kauniečiai, kaip ir apskritai lietuviai, nors vertina konkrečius darbus, bet labai nemėgsta arogancijos, puikybės. Juk būtent dėl tos arogancijos, siekio sumenkinti, pašiepti oponentą V.Landsbergis ir nebuvo išrinktas Prezidentu visuotinio balsavimo keliu.
Susiję straipsniai
Palyginimas, aišku, ne itin vykęs. Mažai abejonių, kad V.Matijošaitis bus išrinktas Kauno meru antrai kadencijai. Nes pasaka apie kauno atgimimą nėra tik pasakai, tai ir tikrovė. Tiksliau, tikroviška pasaka. Klausimas tik, kokia politine komanda jis remsis?
Ji pastaruoju metu gerokai praretėjo. Jaunas, bet ne pagal metus sumanus ir charizmatiškas P.Mačiulis pradingo Prezidento rinkimų kompanijos sūkuryje. G.Petrauskas – nors ir nebuvo „Vieningo Kauno organizacijos narys, vis tik priklausė valdančiajai ekipai ir šalia V.Matijošaičio, kaip politinė figūra, atrodė gerai. Bet gal dėl to ir pasitraukė, kad pernelyg gerai dirbo?
Kita vertus, jeigu jau šįkart gausiai pažėrėme palyginimų, galima prisiminti dar vieną palyginimą, kurį pamena tik vyresnės kartos kauniečiai.
Kai po serijos nusenusių buvusios SSRS vadovų 1985 metais pagaliau buvo išrinktas M.Gorbačiovas, sovietų imperijoje pasklido populiarus anekdotas: „Kas remia M.Gorbačiovą? Niekas, jis pats paeina“.
Šią anekdotinę taisyklę galime pritaikyti ir Kauno merui. Net jei V.Matijošaičio niekas nerems, jis galės tvirtai eiti pats. Bent jau dar 4 metus.