Tuomečių Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjos Vaivos Savickienės, jos vyro Panevėžio apygardos teismo teisėjo Rimanto ir pastarojo kolegos Arnoldo Šukaičio byla, kuri buvo pradėta 2008 metais, labai priminė dabartinį korupcijos skandalą.
Kaip ir dabar, Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovai tuomet irgi viešai gyrėsi demaskavę teisėjų tinklą, net nelaukdama bylos baigties juos viešai pasmerkė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Tačiau po trejų metų byla subliūško – V.Savickienė ir A.Šukaitis buvo visiškai išteisinti, o R.Savickas nuteistas tiktai dėl dviejų su korupcija nesusijusių epizodų.
„Ilgai delsiau pateikti šį ieškinį, bet galiausiai pasiryžau.
Reikia kažkaip pajudinti šią susiklosčiusią sistemą, kai vien dėl žodžių „prezidentė pyksta“ žmogus išmetamas į gatvę.
Prašau atlyginti 150 tūkstančių eurų neturtinę žalą, tačiau iš tiesų žmogui, kuriam sugriautas visas gyvenimas, sunku apskaičiuoti, kokia padaryta tikroji žala“, – „Lietuvos rytui“ sakė V.Savickienė.
Leidimas – žaibo greičiu
Gal šios Panevėžio teisėjų bylos visai nebūtų buvę, jei V.Savickienės sutuoktinis nebūtų ketinęs tapti Panevėžio apygardos teismo pirmininku.
Vos tik R.Savickas 2008 metų rugpjūčio pabaigoje pareiškė norą dalyvauti atrankoje užimti Panevėžio apygardos teismo vadovo postą, jo atžvilgiu buvo pradėta operatyvinė byla.
2008 metų rugsėjo 1-ąją STT pareigūnai padarė tai, kas, atrodytų, fiziškai neįmanoma.
Tą pačią dieną buvo surašytas ir patvirtintas tarnybinis pranešimas, kad R.Savickas gali daryti nusikaltimus, slaptu paštu nugabentas tuomečiam generalinio prokuroro pavaduotojui Gintarui Jasaičiui, gautas leidimas sekti teisėją.
Jį pasirašė tuometis Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Vladas Nikitinas.
Agentams pritrūko logikos
Dar po kelių savaičių tokiu pat žaibišku greičiu buvo išduotas leidimas sekti ir R.Savicko žmoną – Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėją.
Jis buvo paremtas 2008 metų spalio 14-osios Panevėžio STT valdybos parengtu pranešimu, kad V.Savickienė ateityje gali piktnaudžiauti tarnybiniame padėtimi – daryti poveikį teisėjui, kuris rugsėjį nagrinės bylą.
Nei generalinio prokuroro pavaduotojui, nei leidimą sekti davusiam Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui neužkliuvo, kad šiame STT pranešime trūksta elementarios logikos – pranešama, jog bus daromas poveikis byloje, kuri jau išnagrinėta.
Sekti nurodė ir kaimynas
Apsirūpinę leidimais STT veikėjo Žydrūno Krampalco vadovaujami operatyvininkai ne tik galėjo klausytis sutuoktinių kabinetuose vykstančių pokalbių, bet ir sužinoti daugelį įstatymo ypač akylai saugomų teismo paslapčių.
Mat R.Savicko kabinetas buvo ir teisėjų pasitarimo kambarys, kuriame teisėjai tardavosi, kokį sprendimą priimti.
Tad beveik metus STT operatyvininkai galėjo gauti itin slaptą informaciją – netgi tai, kokie sprendimai bus priimami.
Nemažai, kaip vėliau paaiškėjo, neteisėtų sprendimų šioje byloje priėmė tuometis STT Panevėžio valdybos viršininkas Egidijus Snicorius.
Neteisėtai sekti sutuoktinių nesutrukdė netgi tai, kad jis gyveno gretimame name, o jaunystėje, studijuodamas teisę, su R.Savicku gyveno tame pačiame bendrabučio kambaryje.
Už parodymus – atlygis
Netrukus sutuoktiniams ir net jų dukteriai – Vilniaus apylinkės teismo teisėjo padėjėjai – buvo pateikti įtarimai dėl daugybės nusikaltimų.
Kartu su Savickų šeima kurstymu už nelegalius pinigus pirkti padangas buvo apkaltintas ir Panevėžio apygardos Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A.Šukaitis.
Pranešėjas klaidino teismą
Kreipdamasis į Seimą dėl teisėjo R.Savicko neliečiamybės panaikinimo tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas rėmėsi STT Panevėžio apygardos operatyvininko, o dabar viršininko Ž.Krampalco surašytu pranešimu, jog teisėjas savo kabinete paėmė 2 tūkstančių litų kyšį.
Šiame pranešime operatyvininkas smulkiai atpasakojo STT turimą vaizdo įrašą, smulkiai nurodė, kokio dydžio dydžio kupiūros ir kur buvo paduotos.
Pats įrašas Seimo nariams nebuvo parodytas. Tik vėliau paaiškėjo, kad šiame įraše užfiksuotas tik dviejų vyriškių susitikimas, – ne tik nematyti jokių kupiūrų, bet ir jų perdavimo.
Taryba parodė stuburą
Dėl teisėjos V.Savickienės teisinės neliečiamybės panaikinimo prokurorai net nesikreipė.
Galbūt jiems patiems juokingai atrodė teisėjai pateikti kaltinimai, kad ji paprašė gydytojos savo dukteriai išrašyti nedarbingumo pažymėjimą.
Tačiau atleisti teisėją iš pareigų užsimojo prezidentė D.Grybauskaitė.
Net nelaukdama, kuo baigsis ikiteisminis tyrimas, šalies vadovė 2010 metų liepą pasirašė dekretą, kuriuo prašė Teisėjų tarybos pritarti, kad ji atleistų V.Savickienę, esą pažeminusią teisėjo vardą.
Bet Teisėjų taryba ilgai nesiryžo to daryti. Balsuoti dėl teisėjos likimo buvo nutarta tik 2010 metų spalio pabaigoje.
Po ilgų diskusijų taryba nutarė neatleisti V.Savickienės iš pareigų – pritrūko vieno balso, kad būtų pritarta dekretui.
Buvo pasiduota spaudimui
Toks sprendimas buvo tikras akibrokštas prezidentei – tai pirmas kartas, kai Teisėjų taryba atsisakė patenkinti jos prašymą atleisti teisėją.
Iškart po posėdžio Prezidentūra ėmė svaidytis žaibais, o tuometė prezidentės patarėja Solveiga Cirtautienė net apkaltino Teisėjų tarybą neprincipingumu.
Galiausiai Teisėjų tarybos nariai pasidavė Prezidentūros spaudimui. Nors įstatymai nenumato, buvo sušauktas naujas tarybos posėdis.
Kalbama, kad dar prieš jį visaip buvo spaudžiami pirmajame posėdyje nedalyvavę arba „prieš“ balsavę teisėjai.
Tad 2010 metų lapkričio 5 dieną jau 13 iš 21 tarybos nario balsavo už V.Savickienės atleidimą.
Kitą dieną prezidentė pasirašė dekretą atleisti teisėją.
Įrodymai paremti gandais
Iš teisėjo pareigų atleista V.Savickienė kartu su sutuoktiniu ir kolega A.Šukaičiu savo tiesą bandė įrodyti teismuose.
Po kelerių metų bylinėjimosi Aukščiausiasis teismas sumalė į miltus daugelį STT pareigūnų argumentų, o bankroto administratorius buvo įvardintas kaip melagis, kuris sutiko už atlygį kalbėti netiesą.
Bylų nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad daugeliu atvejų ne teisiamieji, bet juos į teisiamųjų suolą pasiuntę STT pareigūnai pamynė įstatymus.
Išteisindami A.Šukaitį kasacinio teismo kolegijos nariai net pabrėžė, kad STT ir prokuratūros pateikti kaltinami paremti ne įrodymais, o spėlionėmis.
Kas tikras klastotojas?
Visiškai išteisinta buvo ir V.Savickienė. Aukščiausiasis teismas akcentavo, kad ji ne tik nepadarė jokio nusikaltimo, bet ir nenusižengė teisėjų etikos bei bendražmogiškoms elgesio normoms.
Teismo nuomone, byla prieš ją buvo pradėta be jokio pagrindo, nes STT netgi neturėjo duomenų apie jos planuojamus daryti nusikaltimus.
Dėl daugelio kaltinimų buvo išteisintas ir R.Savickas – tik dėl dviejų epizodų teismas jam skyrė švelnią bausmę.
„Mane nuteisė už dokumentų klastojimą, nes nutartyje įrašiau ne tą datą.
Tačiau kiek dokumentų suklastojo ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai“,– kalbėjo dabar ligoninės ūkio dalies vedėju dirbantis R.Savickas.
Grąžinti į darbą nepanoro
Darbą prarado ir pažeidžiant įstatymus apkaltina R.Savicko žmona bei A.Šukaitis, tačiau nei prezidentė, nei Teisėjų taryba nepajudino nė piršto, kad STT agentų persekioti ir sukompromituoti buvę teisėjai grįžtų į pareigas.
Iš karto po išteisinimo V.Savickienė bandė daryti žygius, kad būtų atnaujinta byla, o ji sugrąžinta į teisėjo pareigas.
Tačiau niekas to daryti nenorėjo. Išteisintai moteriai neoficialiai buvo pasakyta: „Prezidentė pyksta.“
Dabar A.Šukaitis ir V.Savickienė dirba advokatais. Beje, toje pačioje kontoroje kaip ir V.Savickienė, tik advokato padėjėju, įsidarbino ir neteisėtai ikiteisminį tyrimą prieš ją pradėjęs buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas E.Snicorius.
Teismai kratosi bylos
Nors ieškinį V.Savickienė pateikė praėjusiais metais, atrodo, kad teismai nenori imtis šios bylos – kratosi jos kaip karštos bulvės.
2018 metų lapkritį Panevėžio apylinkės teismas atsisakė priimti ieškinį, nurodydamas, kad jį turėtų nagrinėti Vilniaus apylinkės teismas, nes galimą žalą padariusios institucijos – STT – buveinė yra Vilniuje.
Šį sprendimą V.Savickienė apskundė. Ilgai joks teismas nenorėjo nagrinėti šio skundo.
Galiausiai praėjusią savaitę Kauno apygardos teismas nusprendė, kad nors STT būstinė yra Vilniuje, ieškovė teismą gali pasirinkti ir pagal savo gyvenamąją vietą.
„Viena viltis – gal pasikeitus šalies vadovui teismai pagaliau lengviau atsikvėps ir pasijus laisvesni, nes dabar net nežinau, kas tą teisingumą Lietuvoje vykdo“, – kalbėjo STT susidorojimo auka tapusi buvusi teisėja V.Savickienė.
Skandalas užminė mįslių ir sukėlė abejonių
Daugiau informacijos apie dabartinį teisėjų korupcijos skandalą turintys teisininkai neabejoja, kad ne vienas šio ikiteisminio tyrimo epizodas gali subliūkšti, kaip subliūško beveik visa Panevėžio teisėjų byla.
Advokatas Simonas Slapšinskas, kuris dar prieš dvejus metus buvo Generalinės prokuratūros departamento vadovas, įsitikinęs, kad byla pasieks Europos žmogaus teisių teismą. Lietuvai gali tekti ne tik sumokėti dideles baudas, bet ir patirti pažeminimą kaip pamatinių teisės principų nesilaikančiai valstybei.
„Ko gero, skandalingiausias dalykas šioje byloje yra tai, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje buvo įrašyti advokato ir kliento pokalbiai. Ir manau, kad tokie pokalbiai yra įrašinėjami nuolat – ne tik mano ginamojo Klaipėdos advokato Aivaro Surblio, bet ir kitų advokatų pokalbiai su klientais. Vėliau, kai tyrėjams prireikia, įrašai atsukami atgal ir panaudojami ikiteisminiame tyrime“, – piktinosi S.Slapšinskas.
Ne vienam advokatui atrodė keisti prokurorų, prašiusių suimti įtariamuosius, motyvai.
Ypač keistai atrodė Apeliacinio teismo teisėjų Viktoro Kažio ir Valdimaro Bavėjano situacija. Prašydami leidimo suimti prokurorai pateikė tik kelis užfiksuotus jų susitikimus su tam tikrais žmonėmis, o tai nieko nusikalstamo neįrodo.
„Galbūt prokurorai tyrimo tikslais slepia pagrindinę informaciją. Bet norint, kad būtų suimtas įtariamasis, juolab įtakingas teisėjas, reikia bent ką nors įrodyti. O gal prokurorai jau įsitikinę, kad dėl suėmimo sprendžiantys teisėjai taip yra įbauginti, kad automatiškai pasirašys?“ – svarstė vienas advokatas.
Kad įkalčių nėra surinkta pakankamai, rodo ir advokato Romualdo Mikliušo pavyzdys – jis po paros, praleistos areštinėje, buvo paleistas.
Kai buvo svarstoma, ar kreiptis į teismą dėl advokato suėmimo, jis užsiminė, kad jį įkalinus gali tik gerokai išaugti ieškinio dydis.
Mat advokatas iš anksto buvo nusipirkęs bilietus į tolimą kelionę ir sumokėjęs už viešbučius, tad suimtas būtų patyręs didelių nuostolių.
Be to, R.Mikliušui pateikti įtarimai atrodė keistai – pagal vieną epizodų jis kaltinamas, kad paprašė kolegos advokato sužinoti, ar Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis paleistų jo klientą į laisvę, jeigu į prokuratūros sąskaitą būtų įmokėta didesnė piniginio užstato suma.
Teisėjas tokio prašymo nepatenkino, tačiau vėliau skundą nagrinėjęs kitas teisėjas Ernestas Rimšelis pats pasiūlė, kad įtariamąjį būtų galima paleisti į laisvę už solidesnį užstatą.
Aukščiausiojo teismo teisėjas Egidijus Laužikas užkliuvo, ko gero, tik todėl, kad galėjo bandyti padėti prezidentės ypač nemėgstamam Druskininkų merui Ričardui Malinauskui dėl Vijūnėlės dvaro.
Įtariama, kad šis teisėjas galėjo prisidėti, kad būtų priimtas nagrinėti vadinamojo Vijūnėlės dvaro savininko kasacinis skundas.
Tik tuo atveju nelogiškai skamba prokurorų minima 50 tūkstančių eurų suma. Vien už kasacinio skundo priėmimą tokių sumų niekas nesiūlo.
Dėl to paties Vijūnėlės dvaro įtariamas ir Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis. Tačiau keista tai, kad gavęs bylą jis nepriėmė jokio sprendimo ir nusišalino.
Vakar paaiškėjo, kad įtarimai pateikti ir Vijūnėlės dvaro savininkui Žilvinui Poviloniui. Pareigūnai iš jo paėmė dokumentus ir skyrė rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
