Mįslingoje korupcijos istorijoje kaip įtariamieji minimi teisėjai atsidūrė nežinomybėje, o jų kolegos griebėsi už galvos. Jiems teks iš naujo nagrinėti dešimtis bylų, o pakeisti trijų nušalintų teisėjų naujais kol kas nėra galimybės.
Pirmiausia tai pajuto Apeliacinis teismas, kurio trys teisėjai prieš savaitę atsidūrė už grotų.
Įtarimai korupcija pareikšti baudžiamąsias bylas nagrinėjusiems Viktorui Kažiui ir Valdimarui Bavėjanui bei Civilinių bylų skyriaus teisėjui Konstantinui Gurinui. Šių teisėjų įgaliojimai sustabdyti.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą įtarimai korupcija buvo pareikšti 28 asmenims, bet vakar jų sąrašas pasipildė dar penkiais.
Vilniečio advokato Gintaro Rusecko ir kitų keturių įtariamųjų namuose, darbo vietose ir automobiliuose buvo atliekamos kratos.
Dešimtis bylų vers iš naujo
Sulaikius tris Apeliacinio teismo teisėjus tiek Baudžiamųjų, tiek Civilinių bylų skyriuose per dvi dienas buvo sudarytos naujos kolegijos byloms nagrinėti. Tačiau pasikeitus vienam kolegijos nariui bylas teks atversti iš naujo.
Vien dėl sustabdytų teisėjo K.Gurino įgaliojimų teismo sudėtis buvo pakeista 45 civilinėse bylose – tiek jų ir bus nagrinėjama iš naujo.
Todėl priekaištų dėl vėžlio greičiu nagrinėjamų bylų sulaukiantys teisėjai sprendimus priims dar lėčiau.
„Sumažėjus teisėjų skaičiui mažėja ir išnagrinėjamų bylų skaičius, o tai atitinkamai pailgina ir proceso trukmę, tačiau nepakenks kokybei“, – aiškino Apeliacinio teismo atstovė Vilma Budėnienė.
Neįtiko Seimo nariams
Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja kolegijos, sudarytos iš trijų teisėjų.
Sulaikius V.Kažį ir V.Bavėjaną Baudžiamųjų bylų skyriuje liko dvylika teisėjų, todėl vienu metu įmanoma sudaryti tik keturias kolegijas.
Šio skyriaus teisėjams darbo padaugėjo dar iki korupcijos skandalo.
Šiame skyriuje trūksta trijų teisėjų, todėl nagrinėti bylas tenka dažniau. Kol kas neužimta buvusios teisėjos Violetos Ražinskaitės, kurios įgaliojimai baigėsi praėjusių metų gruodį, vieta.
Į šią vietą pretendavo Vilniaus apygardos teismo teisėjas Ernestas Rimšelis, tačiau jo kandidatūrai nepritarė Seimas.
Civilinių bylų skyriuje šiuo metu trūksta vieno teisėjo, dar vieno teisėjo įgaliojimai baigiasi balandžio 23-iąją. Tuomet šimtus civilinių bylų nagrinėjančiame Civilinių bylų skyriuje trūks dviejų teisėjų.
Nedirba, bet neatleisti
Trijų teisėjų per vieną dieną netekęs Apeliacinis teismas kol kas negali ieškoti ir kas juos pakeis, nes korupcijos byloje minimi teisėjai nėra atleisti.
Jų įgaliojimai sustabdyti, kol bus priimtas galutinis sprendimas ikiteisminiame tyrime arba įsiteisės baudžiamosios bylos nuosprendis.
Įtarimus teisėjams pateikę prokurorai ir šį procesą stebintys teisininkai neabejoja, kad byla bus nagrinėjama keletą metų. Ar bus laukiama tiek laiko, „Lietuvos ryto“ kalbinti teisininkai kol kas tik spėlioja.
Manoma, kad, norint kitais teisėjais pakeisti įtariamuosius, jie bus atleisti nelaukiant galutinio sprendimo.
Tačiau šis procesas taip pat gali užtrukti – Apeliacinio teismo teisėjus prezidentas skiria ir atleidžia Seimo pritarimu. Todėl tam, kad šie teisėjai pažemino teisėjo vardą, pirmiausia turės pritarti Seimo nariai.
Patiems trauktis neleis?
Kol įvairių tarnybų pareigūnai aiškinsis, ar iš tiesų nusikalto šioje istorijoje minimi teisėjai, jiems teks gyventi be darbo ir be pajamų.
Neatleisti iš teisėjo pareigų jie negalės ieškotis kito darbo, o pasitraukti savo noru vargu ar jiems bus leista. Tokiu atveju korupcijos skandale minimi teisėjai išsaugotų valstybines pensijas.
Tai būtų akibrokštas kadenciją baigiančiai prezidentei, kuri per vieną dieną sustabdė net aštuonių teisėjų įgaliojimus, o generalinis prokuroras paskelbė apie „teismo vardu prastumtus kažkieno savanaudiškus ir neteisėtus sprendimus“.
Išteisino dėl keisto kyšio
Prieš porą metų panašioje situacijoje buvo atsidūręs ir Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius. Jam pareiškus įtarimus Prezidentūra paskelbė, kad toks teisėjo poelgis „kompromituoja visą šalies teisingumo sistemą, pakerta žmonių pasitikėjimą teismais“.
Nuo pareigų nušalintas teisėjas aiškinosi dėl kyšio, kurį esą davė buvusiam savo kolegai Mažeikių teisėjui Mindaugui Klemeniui. Bylą dėl galimo 600 eurų kyšio nagrinėjusiems Vilniaus apygardos ir Apeliaciniam teismams daugiau įtarimų sukėlė M.Klemenio pateikta versija.
Neradus jokių įrodymų R.Antanavičius buvo išteisintas, tačiau prokuratūra rankų dar nenuleido – prieš mėnesį Apeliacinio teismo nuosprendį apskundė Aukščiausiajam teismui.
Atsidūrė nežinomybėje
„O kaip jūs jaustumėtės? Patyrėme daug išgyvenimų, ypač sunku mano šeimos nariams“, – vakar ištarė R.Antanavičius, kai „Lietuvos rytas“ pasiteiravo apie jo būseną.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą R.Antanavičiaus įgaliojimai buvo sustabdyti šalies prezidentės dekretu, bet jis nesugrąžintas į darbą net ir įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui.
Teisėjas dar praėjusių metų gruodžio pabaigoje kreipėsi į šalies prezidentę ir Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį prašydamas spręsti dėl jo darbo – priimti vienokį arba kitokį sprendimą.
„Tačiau atsakymų iki šiol dar nesu gavęs. Gyvenu nežinomybėje“, – tvirtino keistoje situacijoje atsidūręs R.Antanavičius.
Dėl ieškinio dar spręs
Aukščiausiasis teismas prokurorų skundą priėmė vasario 6 dieną ir dar nesurengė posėdžio. Sprendimas gali būti priimtas iki vasaros.
Paklaustas, ar neplanuoja teikti ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip tai padarė į korupcijos skandalą įvelta, o po to išteisinta Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Vaiva Savickienė, R.Antanavičius nuo komentarų susilaikė: „Apie tai spręsiu sulaukęs Aukščiausiojo teismo nutarties.“
V.Savickienė yra pateikusi net 150 tūkst. eurų ieškinį.
Kol vyksta bylos svarstymas, R.Antanavičius įsidarbino privačioje Kauno įmonėje juristu – tokiam žingsniui pritarė Teisėjų taryba.
Kol kas išlaisvino tik vieną teisėją
Trys Apeliacinio teismo teisėjai, Aukščiausiojo teismo teisėjas E.Laužikas ir Vilniaus apygardos teismo teisėjas H.Jaglinskis buvo suimti 10 parų, tačiau kurios jų nagrinėtos bylos ar sprendimai sukėlė įtarimų, pareigūnai kol kas neskelbia.
Prokuratūra paskelbė tik tai, kad teisėjams už palankius sprendimus galėjo būti siūlomos sumos nuo 1 tūkst. iki 100 tūkst. eurų, o per kratas pas teisėjus rasta apie 200 tūkst. eurų.
Anksčiau išeiti į laisvę pavyko tik Aukščiausiojo teismo teisėjui E.Laužikui. Vilniaus apygardos teismui patenkinus jo skundą, ilgametis teisėjas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus buvo išleistas antradienio pavakarę.
Nors prašydami leidimo suimti teisėjus prokurorai pateikė panašius argumentus, Apeliacinio teismo teisėjo V.Bavėjano skundas vakar buvo atmestas.
Teismas nusprendė, kad prokurorai turi pagrįstą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje V.Bavėjanas pats ar per tarpininkus gali bandyti paveikti su ikiteisminiu tyrimu susijusius asmenis, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti tyrimui reikšmingus įrodymus.
