Šeštadienio naktį pakaunės krašte vykusiame žygyje „Tauriečiai“ dalyvavo maždaug 700 žmonių beveik iš visos Lietuvos – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Molėtų, daugelio kitų miestų ir rajonų. Atvyko ir šauliai, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nariai, NATO kariai iš Čekijos.
27 ir 16 kilometrų trasų žygis Zapyškio ir Ežerėlio miestelių apylinkėse surengtas minint kelias svarbias datas – nepriklausomybės atkūrimo dieną kovo 11-ąją, artėjančias Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto 110-ąsias gimimo metines (gimė kovo 15 dieną). 2019-ieji paskelbti šio legendinio partizanų vado ir nepriklausomybės kovų atminimo metais.
Gausus būrys žmonių susirinko iš Kauno rajono – įspūdingas eitynes partizanų mūšių, jų žūties vietovėse surengė Pėsčiųjų žygių asociacija ir vietos savivaldybė.
Perskaitė partizano laišką
Žygis prasidėjo penktadienį, apie 22 valandą ir truko aštuonias valandas.
Prieš leidžiantis į jį Zapyškyje buvo perskaitytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio štabo viršininko Vytauto Balsio-Uosio, kuriam dabar 95 metai, laiškas žygeiviams.
Nuskambėjo jaudinantys svarbiuose mūšiuose dalyvavusio senolio žodžiai:
„Jei galėčiau pasirinkti ir gyventi iš naujo, nieko nekeisčiau. Tai buvo gražus, prasmingas laikas, kuriame padaryta daugybė teisingų pasirinkimų.
Mes, sunkaus požeminio gyvenimo ir įvairių minčių kankinami miško broliai, saugojome savo širdyse didžiulį tikslą siekti šios nelygios kovos pergalės. Tikėjome ir žinojome, kad Lietuva atgaus savo nepriklausomybę.
Seimas pirmą kartą 2018 metais laisvės premiją skyrė septynių asmenų grupei, taip pagerbdamas pagrindinę ginkluoto antisovietinio pasipriešinimo organizaciją – Lietuvos laisvės kovos sąjūdį.
Septyni partizanai, prieš ketvirtį amžiaus atkurto LLKS tuometės vadovybės nariai, atstovaujantys skirtingoms apygardoms tarsi sujungė visus, kovojusius už laisvę.
Vienas šios premijos laureatų esu aš, Kauno rajono, Zapyškio krašto žmogus. Šiuo partizaninės kovos įvertinimu dalinuosi su visais, kurie tikėjo ir tiki laisvės galia.
Mūsų taip sunkiai iškovotą laisvę ir amžiną tikėjimą paliekame saugoti Lietuvos jaunimui. Linkiu jums visiems niekada neprarasti pasitikėjimo savo tėvyne, neblėstančio patriotiškumo“.
Prieš žygio pradžią skambėjo ir patriotinės dainos, kurias atliko aktorius Henrikas Savickis.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pasidžiaugė, kad į žygius partizanams pagerbti kasmet susirenka šimtai žmonių, ypač daug jaunimo.
Okupantai sėjo mirtį, gaisrus
Žygio dalyviai mynė istorinių vietų takus, kuriuose raudoniesiems okupantams priešinosi „Tauro“ apygardos partizanai.
Žygeiviai sustojo prieš V.Balsio sodybvietės Kluoniškių kaime ir nulenkė galvą prieš žuvusius laisvės kovotojus – 1945 metų birželio 12 dieną sovietiniai budeliai čia nužudė penkis partizanus, o visą sodybą pavertė pelenais.
Dabar šioje vietoje pastatytas kryžius didvyriams atminti.
Žygio pusiaukelėje, Drapakampio miške aplankyta Papiškės-Novos partizanų žeminė, kurioje 1945 metais glaudėsi apie 30 partizanų.
Per kautynes su okupantams tų pačių metų rugpjūtį žeminė buvo susprogdinta, o žuvusiems partizanams Zigmui Balsiui ir Jurgiui Čeičiui buvo pastatytas atminimo kryžius. Dabar čia yra įrengtas ir informacinos stendas.
Pasistiprinę sočiu troškiniu, žygeiviai paryčiais baigė savo maršrutą.
Šeštadienį 10 kilometrų ilgio pėsčiųjų žygis surengas ir pakaunės Domeikavos miestelio apylinkėse, kuriuo buvo pagerbtas legendinis šio krašto pogrindžio spaustuvininkas, pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvis Vytautas Andziulis.
Lietuvos miškuose prieš okupaciją kovojo apie 30 tūkst. partizanų. Dauguma jų žuvo, tačiau laisvės kovos turėjo didžiulę reikšmę. Pokario didvyrių pasiaukojimas dėl tėvynės įkvepia ir dabarties kartas.
