Iškilmingo posėdžio metu Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovams perduota po visą šalį keliavusi knyga, kurioje keli šimtai lietuvių įrašė moralinius pasižadėjimus Tėvynei.
Kalbėjo apie ateities kartas
V.Pranckietis renginio metu kalbėjo, kad mokyklas jau pradeda lankyti antroji nepriklausomybės vaikų karta. „Nepriklausomybėje gimusių vaikų vaikai, kuriems nepriklausomybės kūrimas – tai netgi šiek tiek mistinė pažintis“, – per iškilmingą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimą Seime sakė parlamento vadovas.
Jo teigimu, „dėl to yra labai svarbu, kad laisvės kovų ir valstybės istorinė atmintis būtų perduodama iš kartos į kartą kaip gyvoji atmintis, kad tai būtų gyvi pasakojimai ir kad jie taptų mūsų laisvės, mūsų nepriklausomybės ir mūsų atsparumo genu ateities kartose“.
Pasak V.Pranckiečio, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną Seime susirinko įvairios kartos.
„Čia yra pokario nepriklausomybės kovų dalyvių ir liudytojų, čia yra pasipriešinimo okupacijai amžininkų ir, be abejo, čia daug nepriklausomybės atkūrėjų ir valstybės kūrėjų, čia yra žmonių, kurie ateityje visa tai turės prisiminti už mus, čia esančius ir už tuos, kurių nebėra“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Jis priminė, prieš 29 metus parlamente vyko istoriniai įvykiai, o dabar čia yra puoselėjama atmintis ir švenčiamas reikšmingų permainų liudijimas. „Todėl minėjimai ir liudijimai yra svarbūs tikėjimo stiprinimui. Tikėjimo tauta, tikėjimo savimi, pasitikėjimo šalia esančiu“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Perduota knyga
Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai iškilmingo posėdžio metu buvo perduota knyga su žmonių moraliniais įsipareigojimais Lietuvai.
Knygą „Pasižadėjimas Lietuvai“ bibliotekos darbuotojams perdavė Seimo pirmininkas V.Pranckietis.
Ši knyga per šalį keliavo daugiau nei metus. „Tai galimybė kiekvienam šalies piliečiui tapti kito Lietuvos šimtmečio signataru, įrašant savo moralinį pasižadėjimą Lietuvai“, – sakė M.Mažvydo bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Sandra Leknickienė.
„Lietuvos žmonės ir mūsų šalies svečiai galės susipažinti su knygoje įrašytais žmonių pasižadėjimais savo Tėvynei ne tik dabar, bet ir po šimto ir daugiau metų“, – pridūrė ji.
Užsiminė apie Rusiją
Kovo 11-osios akto signataras, buvęs Seimo narys Egidijus Bičkauskas paragino politikus išsamiau diskutuoti apie Lietuvos užsienio ir saugumo politiką, o santykius su Rusija vystyti siekiant netapti galimo konflikto žiežirba.
„Gerbiami Seimo nariai, nenusišalinkite nuo pačių svarbiausių Lietuvos ateičiai politinių klausimų svarstymo ir, o tai ne mažiau svarbu, priešinkitės bet kokių barjerų statymui aptariant ir diskutuojant šiuos klausimus visuomenėje. Bendrą ir neginčijamą politinę kryptį jau turėjome“, – per iškilmingą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo minėjimą Seime sakė E.Bičkauskas.
„Manau, jog šie klausimai neturėtų likti nuošalyje nei renkant Europos Parlamento narius, nei, juo labiau, Respublikos Prezidentą“, – pridūrė jis.
Signataro teigimu, dabartinės grėsmės Lietuvos nepriklausomybei kyla ne tiesiogiai iš Lietuvos santykių su Rusija, o „iš didžiųjų pasaulio galių tarpusavio santykių ir galimų konfliktų tarp jų, kai siekiant jų išvengti ar juos sureguliuoti, gali iškilti klausimai dėl tam tikrų nuolaidų ar aukų“.
„Nenoriu, kad Lietuva būtų tokių konfliktinių santykių viena iš žiežirbų ar katalizatorių. Viena ar kartu su kitais. Pati sau, ar kad ir nesąmoningai ar net norėdama įsiteikti ir vykdydama kitų valią ir sudarydama situaciją, kai ir dėl pačių mūsų veiksmų galime tapti derybų objektu ar vieta, kur spręstųsi pats konfliktas“, – kalbėjo teisininkas.
Jis tvirtino netikintis, kad tarp Rusijos politikų gali atsirasti bepročių, kurie ryžtųsi tyčiniam konfliktui su Lietuva, nes tai iššauktų NATO sąjungininkų atsaką. E.Bičkauskas sakė, kad net jeigu toks beprotis atsirastų, „tai jokios atgrasymo, ginklavimosi priemonės taip pat neturi jokios realios prasmės“.
Buvęs politikas pridūrė, kad didesnės nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto išlaidos gynybai Lietuvai būtų perteklinės. „Ar naiviai tikimės, kad didindami fizinės gynybos, karinės technikos apimtis, mes priversime oponentus atsisakyti to paties?“, – klausė signataras.
Sveikino ir prezidentė
Tautiečius pirmadienio rytą išplatintame pranešime sveikino ir šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Tai šventė, kurioje visada girdime dainuojančią revoliuciją, įkvėptą atgimimo vilties. Tai diena, kai jaučiame pasididžiavimą savo tauta ir Lietuva“, – teigė D. Grybauskaitė.
„Ši pergalė, iškovota prieš beveik tris dešimtmečius, mums kas kartą primena, kad sutelkę ryžtą ir bendrą valią galime siekti aukščiausių tikslų“, – pridūrė ji.
Kas vyks?
Vidurdienį Vilniuje Nepriklausomybės aikštėje bus pakeltos trijų Baltijos valstybių vėliavos, renginyje dalyvaus Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa ir Lietuvos kariuomenės orkestras.
Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į eitynes Gedimino prospektu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės – drauge su šauliais ir skautais nešti 400 metrų ilgio Trispalvę, vėliau vyks nemokamos ekskursijos.
Kaune iškilmingas minėjimas tradiciškai vyks Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Klaipėdoje šventė vyks Atgimimo aikštėje, miestuose koncertuos muzikos grupės.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sekmadienį Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atstovams perduos saugoti metus per šalį keliavusią knygą „Pasižadėjimas Lietuvai“. Joje visi norintieji galėjo pažymėti savo moralinį įsipareigojimą Tėvynei.
Per minėjimą taip pat bus įteikta Nepriklausomybės stipendija. Šiemet ji teko archeologei Justinai Kozakaitei.
Pavakary sostinėje tradicines eitynes rengia tautininkai. Šios eitynės kartais sulaukia kritikos dėl perdėto nacionalizmo.
1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba paskelbė atstatanti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Už tokį nutarimą balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.
