Ieškovas teisme nepasirodė
Penktadienį Klaipėdos apylinkės teismo salėje sukinėjosi tik universiteto dėstytojai, o pats 23 metų M. Murugasamy į parengiamąjį posėdį neatvyko, nors apie jį žinojo seniai.
Indas pranešė, kad negalėjo atvykti į teismą, nes nepavyko gauti vizos. Jis esą kreipėsi į įvairias institucijas, bet niekas jam nepadėjo.
M.Murugasamy, kaip studentui, išduota Šengeno viza pasibaigė pernai gruodį. Jaunuolis pranešė nusprendęs dėl naujos vizos badauti prie Lietuvos ambasados Indijoje, jeigu reiks – ir iki mirties. Reikalauja, kad valstybė užtikrintų jo gynybą - skirtų ir advokatą.
Teisminį procesą užkūręs civilinis ieškovas nepasinaudojo galimybe susirasti gynėją Lietuvoje, jis prašo nenagrinėti civilinės bylos jam už akių.
Gavęs magistro diplomą švytėjo
Klaipėdos universitete verslo vadybos magistro diplomą gavęs M.Murugasamy tik po pusmečio nusprendė, kad studijos neatitiko jo lūkesčių, ir kreipėsi į teismą.
Dėstytojai aiškina, kad Indijos pilietis buvo vidutinių gabumų studentas. Per diplomų įteikimo ceremoniją jis šypsojosi ir atrodė laimingas.
Viename dar anksčiau skelbtame interviu jaunuolis sakė: „Aš myliu Lietuvą, man čia gera“.
M.Murugasamy priminė, kad anksčiau tą patį dalyką studijavęs Didžiojoje Britanijoje, Koventryje, jam labai patikusi Europa, todėl tolesnėms studijoms pasirinkęs Lietuvą.
Veikiausiai indas dar norėtų sugrįžti į Lietuvą - jo feisbuko paskyroje mirga Klaipėdos, Neringos, Palangos, Baltijos pajūrio vaizdai.
Svetimšalis negalėjo pasirinkti ?
Indijos pilietis Klaipėdos universitetui pažėrė priekaištų dėl studijų kokybės, dėstytojus kaltina prastomis anglų kalbos žiniomis, o kai kurie, pasak jo, esą visai nemoka angliškai.
Iš tolimos šalies atvykęs jaunuolis jaučiasi apgautas – jam esą pranešta, kad universitete mokysis asenų, kuriems dėstoma anglų kalba, grupėje, o iš tikrųjų jis buvo vienintelis toks, todėl negalėjo diskutuoti su kitais studijų draugais, kartu darbuotis.
M.Murugasami nurodo, kad dėstytojai jį egzaminuodavo atsainiai ir paviršutiniškai, nereikalavo atlikti kontrolinių darbų, savo nuožiūra trumpindavo semestrus. Bibliotekoje esą trūkdavo reikiamos literatūros, o baigiamojo darbo gynimas, pasak jo, buvo tik kelių minučių formalumas.
Indas teigia, kad jam neleista laisvai pasirinkti trijų dėstomų dalykų, kaip numatyta studijų sutartyje, – jie esą buvo primesti KU vadovybės be galimybės ką nors keisti.
Suomijoje per praktiką nusilpo
„Jie man neteikė medžiagos, nuorodų, nereikalavo parengti referatus, ne visų dalykų studijos baigdavosi egzaminais, dėstytojai savo nuožiūra trumpindavo semestrus“, - teismui nuoskaudas išliejo M. Murugasami.
Magistrantas tvirtina KU bibliotekos negaudavęs studijoms reikiamos literatūros, ten buvęs tik vienas vadovėlis, kurio neleista pasiimti, nesupranta, kodėl naujame bendrabutyje jam nesuteikė vienviečio kambario.
„Man paaiškinta, kad indų ten niekas neapgyvena. Apie tai norėjau pasikalbėti su KU rektoriumi, bet pas jį nebuvau įleistas“, - diskriminavimo apraiškų įžvelgė indas.
Reikalauja sugrąžinti pinigus
Įvertinęs visus nuostolius ir kančias magistrantas pareiškė neįgijęs norėtų žinių ir išsilavinimo dėl netinkamos kokybės paslaugų, todėl jam reikia grąžinti už mokslą ir stojimo dokumentams tvarkyti sumokėtus 4800 eurų.
M.Murugasami civilinį ieškinį KU rektorius Artūras Razbadauskas vertina kaip demokratijos sąlygomis natūralų reiškinį: „Dabar visi studentai gali reikštis savo nuomonę dėl studijų ir jų kokybės, reikalauti atlygio, jeigu bus nustatyta kokia nors žala“.
Tiesa, pedagogai stebisi, kodėl M.Muragasamy dar besimokydamas, nereiškė jiems jokių pastabų dėl studijų tvarkos ir kokybės, nors žinojo tvarką, su universiteto taisyklėmis buvo supažindintas.
Mokslus krimto atsipalaidavęs
Prieš trejus metus atvykęs į Lietuvą M.Murugasami nepateko į didesnę anglų kalbos grupę tik todėl, kad universitetas tokios ir negalėjo suformuoti – tuo metu nebuvo daugiau svetimšalių studentų.
KU studijų vadovai tikina, jog indui pateikta visa informacija apie biblioteką, skaityklą, prieigas prie informacinių sistemų, galimybes naudotis elektroninėmis knygomis, tačiau jis ten nesilankė – sakydavo, kad geriau studijuoti namuose.
Jaunuolis dėstytojų nestebino uolumu gindamas magistro darbą – paskyrus svarstymo laiką, neatvykdavo arba vėluodavo, ignoravo pastabas, kol suprato, kad tokio lygio darbo jam nebus leista ginti.
Indas neatvyko ir į tiesioginį baigiamojo darbo pristatymą. Prieš gynimą patikrinus M.Muragasamy magistrinį darbą, nustatytas 8 proc. plagiato lygis.
Vienas itin prastomis anglų kalbos žiniomis apkaltintas dėstytojas teigė, kad dažnai važinėja į užsienio šalis skaityti paskaitų ir ten niekada nesulaukęs priekaištų dėl prastų anglų kalbos žinių.
Patiko gyvenimas bendrabutyje
Klaipėdos universitetas sulaukė Suomijos įmonės „FL Publishing“ atstovų nusiskundimų dėl indo praktikanto drausmės, pastarieji netgi ketino nutraukti praktikos sutartį.
„Studentai, išvykstantys atlikti praktiką į užsienio šalis, nuo privalomų įmokų neatleidžiami, M.Murugasami turėjo atsiskaityti už studijas, mokesčius mokėjo dalimis“, - kalbėjo A.Razbadauskas.
Apskundęs mokymo įstaigą, kur jam suteikė verslo vadybos magistro diplomą, M.Murugasami nenorėjo kraustytis iš universiteto bendrabučio – jam buvo leista kurį laiką ten gyventi.
Nors indas Klaipėdos apylinkės teisme nepasirodė, parengiamasis posėdis įvyko. Neįprasta byla bus pradėta nagrinėti iš esmės po mėnesio.
Šioje ginčo teisenoje atsakovu įvardytas Klaipėdos universitetas, o trečiaisiais asmenimis – net aštuoni dėstytojai.
Ko labiau reikia - diplomų, o vizos ?
Klaipėdos universitete šiuo metu mokosi apie šimtą studentų iš Indijos, Pakistano, Bangladešo, Turkijos. Iki šiol niekas nepareiškė pretencijų dėl studijų kokybės, neatsisakė diplomų.
KU pedagogai įtaria, kad Indijos piliečio pretenzijos dėl studijų kokybės galbūt susijusios su neskaidriais ketinimais įgyti leidimą gyventi Lietuvoje ir naudotis Šengeno erdvės privilegijomis.
"Tokie teisminiai procesai – jau ne naujiena net Kembridžo ir Oksfordo universitetams, kur studijuoja nemažai atvykėlių iš Indijos, Pakistano ir kitų Azijos šalių.
Baigę mokslus absolventai, nenorėdami atsisveikinti su Britanija, griebiasi įvairiausių triukų - bylinėjasi su universitetais, kad galėtų prasitęsti vizas ir likti Europoje“, - kalbėjo A.Razbadauskas.
