Šiuos portalus vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) kreipėsi į LRT tarybą, atkreipdama dėmesį, kad taip galimai yra pažeidžiami viešieji interesai. IŽA žiniomis, atsisakydama neatlygintinos straipsnių sklaidos, LRT tuo pačiu metu jų reklamai feisbuke kiekvieną mėnesį išleidžia iki keliolikos tūkstančių eurų.
LRT buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį su naujienų portalu DELFI nuo 2006 m., su „15min.lt“ – nuo 2012 m., su „lrytas.lt“ – nuo 2013 m. Remiantis šiomis sutartimis, portalai galėjo viešai skleisti, tai yra, perpublikuoti portalo „lrt.lt“ arba LRT laidų informaciją, pažymėdami LRT logotipu, o LRT galėjo skleisti pas save šiuose portaluose skelbiamą informaciją.
Per visą šį bendradarbiavimo laikotarpį LRT naujienų portalams nebuvo pareiškusi jokių pretenzijų, nebuvo fiksuoti jokie sutarčių pažeidimai. Nepaisant to, šių metų vasarį LRT sutartis vienašališkai nutraukė. IŽA kreipimesi į LRT tarybą pastebėjo, kad nebuvo įvertintas šio žingsnio formalus teisėtumas ir tai, ar tokie veiksmai atitinka LRT veiklą reglamentuojančius teisės aktus, LRT misiją ir visuomeninius tikslus.
Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas nustato, kad LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. Jame taip pat pažymima, kad LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą.
„Teiraujamės, ar toks Bendradarbiavimo sutarčių nutraukimas ne dėl kitų šalių kaltės ir informacijos apie Lietuvą ir pasaulį sklaidos apribojimas stiprina demokratiją, žodžio laisvę, pilietiškumą ir mąstymo kultūrą, ugdo bendradarbiavimą“, – kelia klausimą Interneto žiniasklaidos asociacija.
IŽA kreipimesi taip pat pastebima, kad tokie LRT veiksmai būtų labiau suprantami, jei LRT būtų pelno siekiantis juridinis asmuo, o ne valstybei priklausanti viešoji įstaiga, kurios tikslas – tenkinti viešuosius interesus.
„Bendradarbiavimo sutarčių nutraukimas, mūsų manymu, reiškia LRT priimtą sprendimą apriboti viešųjų interesų tenkinimą, sąmoningai padaryti LRT už mokesčių mokėtojų pinigus parengtą informaciją mažiau pasiekiamą skaitytojams“, – pastebima IŽA rašte ir keliamas klausimas, ar LRT misija nuo šiol apsiriboja tik tais skaitytojais, kurie apsilanko portale „lrt.lt“.
IŽA prašo LRT Tarybos atkreipti dėmesį ir LRT veiksmų prieštaringumą, nes uždraudusi kitoms žiniasklaidos priemonėms perpublikuoti LRT parengtus straipsnius, taip neatlygintinai užtikrinant jų maksimalią sklaidą ir LRT žinomumą, LRT kas mėnesį moka apie 10-12 tūkstančių eurų už LRT straipsnių reklamą feisbuke.
IŽA pastebi, kad tokie iš valstybės biudžeto išlaikomos, todėl turinčios šioje srityje privilegijų, LRT veiksmai neatitinka nei visuomeninės misijos, nei sąžiningos konkurencijos taisyklių, todėl prašo LRT Tarybą įpareigoti LRT generalinę direktorę atnaujinti Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nurodytus principus ir visuomeninius tikslus atitinkantį bendradarbiavimą su minėtais naujienų portalais dėl LRT parengtų medžiagų perpublikavimo.
