Ketvirtadienio pavakarę šie klausimai buvo aptarti Kaune vykusioje britų analitiko Edwardo Lucaso paskaitoje apie naująjį Šaltąjį karą.
Pasiklausyti paskaitos susirinko pilna salė. Prisistatydamas E.Lucasas prisipažino jaučiąs stiprų ryšį su Lietuva, porą metų gyveno čia ir netgi supranta lietuviškai.
Eksperto teigimu, Rusija daugeliu atžvilgiu yra mažesnė už kitas šalis, taip pat ir mažiau išsivysčiusi. Didžiausia ji tik teritorijos ir polinkio ginkluotis ar girtis ginklais prasme.
„Vakarai deramai neįvertino grėsmės, kurią kelia V.Putinas – Rusija pakeitė kryptį, todėl būtina pasidaryti išvadas ir reaguoti“, – teigė žinomas britų žurnalistas, Europos politikos analizės centro darbuotojas, viešosios politikos specialistas E.Lucasas.
Renginio organizatoriai E.Lucasą pristatė kaip vieną geriausiai žinomų V.Putino Rusijos ekspertų. Jis – buvęs ilgametis ekonomikos savaitraščio „The Economist“ redaktorius.
Draugais nebūsim
„Dabar Putino režimas gali sukurti daugiau naujų ginklų, negalinčių pasiekti Jungtinių Valstijų, bet keliančių tiesioginį pavojų didžiajai daliai Europos“, – jau anksčiau kalbėjo E.Lucasas.
Politikos specialisto teigimu, dėl Rusijos jaudinamasi iš dalies dėl nesiliaujančių jos grasinimų. Didelę karinę galią turi JAV, o Rusija daugiau linkusi gąsdinti savo galia. Tikrą grėsmę ji kelia tik mažesnėms Europos šalims – akivaizdu, tokioms kaip Ukraina ir Lietuva.
„Po 1991-ųjų kažkodėl nusprendėme, kad Rusija nebekelia grėsmės. Staiga ji pasirodė kaip prekybos ryšiams megzti puikiai tinkama šalis. Visiškai nesijaudinome dėl į mūsų ekonomiką patenkančių Rusijos pinigų. Nepriklausomybės pradžioje vylėmės sukurti gerus santykius su Rusija. Bet tai buvo neįmanoma. Tuo laiku šalis buvo pažeminta“, – sakė E.Lucasas.
Pasak politikos eksperto, Rusija taip ir nesusitaikė su Sovietų Sąjungos žlugimu. O tai, kad šalys pamiršo jos keliamą grėsmę, tikrai ne į gerą.
"Ukrainos Rusija net nelaikė šalimi. Todėl jautėsi turintys teisę ją pasiimti. Toks požiūris kelia nerimą", - kalbėjo analitikas.
Jo teigimu, netinkamas Rusijos elgesys dabar atrodo kaip staigmena tik todėl, kad daugelis laiku neatkreipė tinkamo dėmesio. Jos tebesitęsiančius agresijos ženklus buvo galima pastebėti vos iširus Sovietų Sąjungai, tačiau tik dabar pradedama į juos reaguoti.
"Problema nėra nauja. Ji prasidėjo nuo V.Putino prezidentavimo", - sakė ekspertas. Pasak analitiko, dabar situacija nėra tokia ir bloga. Lietuva turi kariuomenę, ją saugo ir kitos šalys. Kariniu veiksmų požiūriu Baltijos šalys yra pasirengusios. Tačiau deja, vis dar esame gana susiję su Rusija ekonomine prasme.
E.Lucaso teigimu, vienintelis dalykas, kurį dabar gali padaryti kitos šalys - tai pagaliau atkreipti dėmesį ir suprasti, kad su Rusija nesame draugai. Ir imtis atitinkamų priemonių atsiriboti.
„Naujasis Šaltasis karas“
Šiuos klausimus E.Lucasas aptarė ir knygoje „Naujasis Šaltasis karas“ („The New Cold War“). Joje nagrinėjama padėtis Rusijoje: autoritarizmo ir korupcijos plitimas, institucijų silpnėjimas, Krymo krizė ir jos pasekmės.
„Tai yra pasakojimas, kaip V.Putinas sistemingai sunaikino demokratijos likučius Rusijoje ir pradėjo naują Šaltąjį karą prieš Vakarus“, – knygą pristatė Pereinamųjų demokratijų projekto vadovas Bruce P.Jackson, buvęs JAV karinės žvalgybos pareigūnas ir diplomatas.
Paskaita vyko anglų kalba, o ją organizavo VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras ir Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus. 2014-aisiais Edwardui Lucasui buvo sutektas VDU Garbės daktaro vardas.
