R.Šimašiaus akiratyje esančius du didingus projektus – nacionalinio stadiono Šeškinėje ir koncertų salės ant Tauro kalno – papildė trečias – būsimojo tilto Vingio parke per Nerį statyba.
Tačiau Vilniaus meras pripažįsta – jam svarbesni projektai, kuriuos gali pačiupinėti, pasinaudoti kiekvienas vilnietis. Todėl jis su mielu noru vardija, kiek gatvių bus išasfaltuota, kiek kiemų suremontuota. Kaip ir per pirmąją kadenciją.
– Reikia pripažinti – transporto grūsčių problemos per pirmąją kadenciją išspręsti nepavyko. O kas bus daroma per artimiausius ketverius metus? – pasiteiravo „Sostinė“ R.Šimašiaus.
– Miesto taryba patvirtino Darnaus judumo planą, kuriame numatyti principai iš dalies buvo įgyvendinti.
Tarkim, naujų dviračių ir pėsčiųjų takų tiesimas, patrauklesnio ir naujesnio viešojo transporto kūrimas, automobilių dalijimosi sistemų „Spark“, „City Bee“ mieste plėtra, naujos judumo platformos „Trafi“.
Visa tai prisidėjo prie grūsčių gatvėse mažinimo. Per artimiausius ketverius metus savivaldybė numatė dar daugiau priemonių siekdama sumažinti spūstis mieste. Ir jų yra kelios.
Pirmiausia tai liečia Liepkalnio, Žirnių gatvės ir Minsko plento sankryžą. Jau paskelbtas šios sankryžos rekonstrukcijos rangos konkursas.
Daugiau kaip 800 metrų Žirnių gatvės ir Minsko plento atsidurs tunelyje, o virš jų dabartiniame lygyje bus įrengta šviesoforais reguliuojama Liepkalnio gatvės sankryža.
Be to, sankryžoje bus pastatytas viadukas, atnaujinti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengtas gatvių apšvietimas, miesto transporto stotelės, atraminės sienelės, vandentiekio, lietaus nuotekų, telekomunikacijų, šviesoforų valdymo tinklai. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2020 metų.
Jau parengti Taurupės gatvės išplatinimo iki keturių eismo juostų su pėsčiųjų ir dviračių takais, gatvės apšvietimu projektiniai pasiūlymai. Šie darbai svarbūs Pilaitės gyventojams.
Skyrus finansavimą iškart bus pradėtas rengti gatvės techninis projektas. Pernai beveik dviejų kilometrų ilgio Taurupės gatvėje buvo paklota ištisinio asfalto danga, sutvarkyti kelkraščiai. Atnaujinus gatvę Pilaitės gyventojams jau dabar patogu išvažiuoti tiesiai į Vakarinį aplinkkelį ties L.Asanavičiūtės gatve.
Įrengus naują prekybos centrą V.Pociūno gatvėje ir pastačius dviejų lygių pėsčiųjų perėją per Pilaitės prospektą bus užtikrintas nepertraukiamas srautas prospektu. Netolimoje ateityje atsiras ir dviejų lygių sankryža per Vakarinį aplinkkelį ties Šešuolių gatve.
– Jūsų išvardytos pertvarkos liečia daugiau miesto pakraščius, bet automobilių eilės nutįsta ir arčiau centro.
– Todėl bus rekonstruotos dvi svarbios sankryžos: Kareivių ir Verkių bei Kareivių ir Žirmūnų gatvių.
Kareivių ir Verkių gatvių sankryžoje bus įrengtos dvi papildomos eismo juostos, viena jų – miesto transportui, bus nutiestas naujas pėsčiųjų ir daugiau kaip pusės kilometro ilgio dviračių takas, įrengtos eismo saugumo salelės, pėsčiųjų perėjos, neregių vedimo sistema.
Sankryžoje atsiras reguliuojami kairieji posūkiai, kurie suteiks daugiau saugumo ir pagerins šios atkarpos pralaidumą.
Stengsimės išspręsti ir vadinamojo Edukologijos universiteto transporto žiedo problemą.
Netrukus planuojamas rengti architektūrinės idėjos konkursas estakados virš žiedinės Geležinio Vilko, T.Narbuto, Ukmergės gatvių ir Konstitucijos prospekto sankryžos projektui įgyvendinti.
Iki 2021-ųjų pabaigus projektavimo darbus statybas ketiname pradėti 2022–2025 metais.
Šįmet bus baigta rekonstruoti beveik 1 kilometro Giedraičių gatvės atkarpa Šnipiškėse nuo Lvovo iki Žalgirio gatvės ir 0,2 kilometro S.Fino gatvės atkarpa.
Šalia rekonstruojamos gatvės bus nutiestas ir naujas dviračių takas, nauji šaligatviai, atnaujintos komunikacijos.
Pajudės ir Nemenčinės plento rekonstrukcija. Jau yra parengtas plento nuo Kairėnų gatvės iki miesto ribos rekonstrukcijos projektas. Planuojama nutiesti keturių eismo juostų, per 5 kilometrų gatvę su šviesoforais reguliuojamomis sankryžomis, dviračių ir pėsčiųjų takais, miesto transporto stotelėmis. Projektą planuojame įgyvendinti iki 2020 metų.
Tačiau, kaip jau ne kartą minėjau, neskatinant vilniečių naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis gali nepadėti nei aplinkkeliai, nei platesni keliai.
– Kokiais etapais per antrąją jūsų kadenciją bus vykdomi miesto aplinkkelių tęsinių statybos darbai – Mykolo Lietuvio, Šiaurinės gatvės?
– Šiuo metu rengiamas Mykolo Lietuvio gatvės teritorijos detalusis planas nuo Vakarinio aplinkkelio ir Ukmergės gatvės sankirtos iki Mokslininkų ir Noragiškių gatvių sankirtos.
Nutiesus 2,5 kilometro ilgio gatvę su dviračių taku bus perskirstyti esami transporto srautai, pagerės susisiekimas su šiaurine miesto dalimi.
Parengus gatvės techninį projektą bus skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas.
Jau pradėtas ir naujos Šiaurinės gatvės pirmojo etapo nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių gatvės jungties projektavimas. Šiaurinės gatvės atkarpa nuo Vakarinio aplinkkelio iki S.Stanevičiaus gatvės bus šešių eismo juostų, sankryžų prieigose planuojami išplatėjimai net iki aštuonių eismo juostų.
Visoje planuojamoje gatvėje iš abiejų pusių numatyti pėsčiųjų ir dviračių takai.
Ketinama įrengti dvi estakadas, kur Šiaurinė gatvė kirs Laisvės prospektą ir Ukmergės gatvę. Likusi Šiaurinės gatvės dalis nuo S.Stanevičiaus iki Kareivių gatvių bus tvarkoma vėliau, išpirkus privačius žemės sklypus iš jų savininkų.
Projektavimo darbus baigsime iki kitų metų.
– Jau parengtas Ukmergės gatvės rekonstrukcijos projektas. Kokie yra argumentai šios svarbios transporto arterijos nepaslėpti po žeme, kaip siūlė jūsų oponentas Artūras Zuokas?
– Siekis sujungti skirtingas gatvės puses, įrengti virš gatvės viešąją erdvę nėra prasta mintis, bet tam reikia didelių investicijų. Be to, lieka klausimas – ar šioms vietoms to reikia? Tunelio įrengimo sąmata būtų labai didelė skaičiuojant žemės, statybos, ventiliacijos, tinklų iškėlimo darbus.
Gatvės pertvarkymo projektas orientuotas į tai, kad Ukmergės gatvė nebebūtų tranzitinė, kad joje būtų gyvybė, o gatvę padarius tuneliu niekas tokioje gatvėje ir toliau nesilankys.
Mūsų nuostata – daugiau dviračių takų, daugiau viešųjų erdvių, daugiau medžių. Ukmergės gatvė iš tranzitinės turi virsti tikra miestietiško tipo gatve su visais privalumais: parduotuvėmis, verslo centrais, parkais.
– Jūs ir kiti kandidatai per mero rinkimų kovas kalbėjote apie gyvenimo Vilniuje privalumus. Ar nemanote, kad tų privalumų galėtų būti ir daugiau, pavyzdžiui, kaip Palangoje, kurioje kurorto kortelės savininkams taikomos nuolaidos lankant baseinus?
– Vilniuje taip pat taikomos nuolaidos baseinams.
Kol statomas Lazdynų baseinas, šiuo metu kviečiu pasinaudoti vilniečius palankesne neseniai atidaryta Fabijoniškių baseino kainodara.
Beje, pagal privalumus, gyvenimo kokybę Vilnius lenkia daugelį kitų Europos miestų.
Pripažįstu, kad Vilniečio kortelės privalumai panaudojami ne iki galo, šiuo metu įgyvendinama kortelės modernizavimo strategija, ir manau, kad galėsime vilniečiams netrukus pasiūlyti naujų kortelės funkcijų.
– Miestas sieks, kad jam liktų dar didesnė gyventojų pajamų mokesčio dalis ar apsiribos tuo, ką turi?
– Vilniui didesnė šio mokesčio dalis tektų tik pakeitus nacionalinius įstatymus – apie tai nuolat kalbamės su Vyriausybe.
– Ar, be šaligatvių tiesimo ir gyvenimo kokybės gerinimo, turite savo stalčiuje kokių nors iš tiesų didingų projektų?
– Manau, kad visi projektai, kurie ne „popieriuje“, o mieste ir kuriuos galima pačiupinėti, jais pasinaudoti, savaip didingi.
Yra daug įgyvendinamų didelių projektų, kuriais būtų galima pasidžiaugti, paminėsiu tik tris svarbiausius.
Tai – daugiafunkcis kompleksas arba nacionalinis stadionas, nacionalinė koncertų salė, naujas pėsčiųjų tiltas per Nerį.
Toliau atnaujinsime ir miesto transportą, jau perkame pirmuosius elektrinius autobusus, tvarkysime viešąsias erdves, gerinsime vilniečių aptarnavimo kokybę savivaldybės įmonėse ir įstaigose.
– Kada bus griaunami nacionalinio stadiono griaučiai ir Profsąjungų rūmai?
– Profsąjungų rūmų ir nacionalinio stadiono griaučiai bus pradėti griauti dar šiemet pasirašius sutartį su konkurso laimėtojais.
– Kada bus įgyvendintas gatvių apšvietimo LED šviestuvais projektas?
– Pernai pradėti visų sostinės gatvių apšvietimo atnaujinimo darbai.
Per trejus metus bus atnaujinta daugiau nei 40 tūkstančių LED šviestuvų. Pirmieji 1200 jau atkeliavo į didžiausio eismo intensyvumo gatves.
Planuojama, kad modernizavimo projekto įgyvendinimo rezultatas leis ne tik kiekvienais metais beveik 2 milijonais eurų sumažinti miesto išlaidas elektrai ir tinklo priežiūrai, bet ir pagerinti eismo situaciją mieste, padidinti saugumą.
Reikia paminėti, kad jau įrengta beveik 2 tūkstančiai naujų šviesos taškų įvairiose sostinės gatvėse, jų atkarpose, parkuose, viešosiose erdvėse.
– Vilniečiai pastebėjo, kad prieš rinkimus miestas buvo labai uoliai tvarkomas ir šveičiamas. Ar taip pat bus ir ateityje, kai nevyks rinkimai?
– Ačiū už komplimentą, bet su rinkimais tai mažai susiję.
Tiesiog tęsiame prieš ketverius metus užsibrėžtą ambicingą gyvenamosios aplinkos gerinimo programą, kurios esmė – sutvarkyti daugiabučių namų kiemai, tiesiami ir remontuojami šaligatviai, gatvės ir dviračių takai, išasfaltuoti žvyrkeliai. Visa tai ir toliau daroma.
Savivaldybė, bendradarbiaudama su seniūnijomis, jau parengė konkrečius kiekvieno rajono planus.
Iš viso daugiabučių namų kiemams tvarkyti šiemet bus skirta apie 2 milijonus eurų, naujiems šaligatviams įrengti ir remontuoti – apie 0,8 milijono eurų, gatvėms ir keliams prižiūrėti, remontuoti ir asfaltuoti suplanuota apie 8 milijonus eurų, skverams tvarkyti ir įrengti – 1 milijonas eurų, „koriams“ kiemuose automobiliams statyti – 0,5 milijono eurų, naujiems miesto transporto stotelių paviljonams – 240 tūkstančių eurų.
– Kada iš čigonų taboro Kirtimuose bus iškraustytas paskutinis gyventojas ir kas bus daroma tame sklype?
– Prieš trejus metus buvo patvirtinta Kirtimų taboro bendruomenės integracijos į visuomenę programa. Jos tikslas – didinti taboro gyventojų integraciją į visuomenę.
Per šį laikotarpį socialiniuose būstuose apsigyveno ar būstą iš fizinių asmenų išsinuomojo dešimtys taboro šeimų, o pats taboras sumažėjo kone perpus.
Sklypas, kuriame įsikūręs taboras, – valstybinė žemė, ir miestas kartu su Nacionaline žemės tarnyba spręs, kaip ir kas ten galėtų būti, tačiau didžiausia tikimybė, kad jis būtų skirtas restitucijai.
