Į Seimą trečiadienį kartu buvo iškviestas ir generalinis „Lietuvos geležinkelių“ direktorius Mantas Bartuška, kuris turėjo pasiaiškinti dėl bendrovės vykdomos veiklos.
Pažėrė klausimus
Frakcijos seniūnas Andrius Palionis dar prieš posėdį išsakė įtarimus, esą „Lietuvos geležinkeliai“ pelną uždirba neinvestavimo sąskaita. „Mums kyla klausimas, ar beatodairiškas pelno siekimas neužgožė tikrosios valstybės valdomų įmonių esmės – naudos visuomenei“, – sakė jis.
M.Bartuška, atsakydamas į užduotus klausimus, teigė, kad geležinkeliai pernai išties gavo daugiau pajamų, todėl augo ir įmonės pelnas, kuris už 2018 metus sieks daugiau nei 50 mln. eurų. Pagrindinis pajamų augimas susijęs su krovinių padidėjimu – krovinių kiekis buvo padidintas nuo 48 mln. eurų iki 57 mln. eurų. R.Masiulis pridūrė, kad kiekvienais metais įmonių veikla yra peržiūrima ir jeigu yra laisvų pinigų, dalyje įmonių mažinamas įstatinis kapitalas lėšas atiduodant valstybei.
Tačiau jis paneigė LSDDP kalbas, kad bendrovė siekia tik pelno ir nekalba apie investicijas. Anot „Lietuvos geelžinkelių“ direktoriaus, nemaža dalis pinigų esą yra investuojama į kapitalinius remontus bei technologijas. M.Bartuška aiškino, kad „Lietuvos geležinkeliai“ taip pat kuria naują bilietų pardavimo sistemą – dalį bilietų kasų ilgainiui pakeis jų automatai.
„Kasos Lietuvos mastu liks, nes ne visi gali kitais būdais įsigyti bilietus“, – tikino jis. Į naują sistemą per trejus metus bus investuota apie 7-8 mln. eurų, sprendimai dėl investicijų jau priimti.
„Viskas vyksta pagal planą – daug vidinių pasiruošimų ir infrastruktūrų“ , – sakė M.Bartuška, pažymėdamas, kad pagrindinis bendrovės tikslas yra dirbti pelningai, nešti dividendus valstybei bei konkuruoti su kitomis didelio kapitalo užsienio įmonėmis.
2018 metais susisiekimo įmonės valstybės biudžetą papildė 65,7 mln. eurų – apie 10 kartų daugiau nei 2017 metais. Vien „Lietuvos geležinkeliai“ išmokėjo 34 mln. eurų dividendų, Klaipėdos uostas – 22,33 mln. eurų, „Kelių priežiūra“ – 4,5 mln. eurų.
Užkliuvo žvyrkeliai
LSDDP taip pat nerimą kelia kelių remontas ir žvyrkelių asfaltavimas, nes pažadai išasfaltuoti 445 km žvyrkelių esą yra nevykdomi. R.Masiulis dar kovo viduryje Seimo narius įspėjo, kad kelių tiesimas bei remontas gali brangti, todėl dalis šiemet suplanuotų darbų gali būti perkelta į 2020 metus.
Tuo itin piktinosi socialdarbietis Algirdas Butkevičius. Jis propaganda pavadino žvyrkelių asfaltavimo vieno kilometro kainos palyginimą, esą kaina priklauso nuo daugybės veiksnių. „Jeigu mes žvyrkelį asfaltuojame iki pat kelio, kur nėra griovių, tai to žvyrkelio vieno kilometro kaina yra 40-45 proc. didesnė. Ten, kur yra grioviai, nereikia nieko aukštinti“ , – kritikavo atsakymus į klausimus A.Butkevičius.
Jis taip pat pridūrė, kad vertinant įmonių metinius rezultatus palyginimoji analizė yra netinkama, nes kiekviename procese yra tęstinumas: „Klaipėdos jūrų uostas augimu laimėjo prieš kitus Baltijos regiono jūrų uostus, nes 48 proc. išaugo konteinerių apimtys. Tai buvo padaryta prie anos Vyriausybės. Jeigu išminusuotume konteinerius, augimas būtų vos du procentai.“
Socialdarbiečiai turėjo klausimų ir dėl Lietuvos pašto, Registrų centro bei kitų Susisiekimo ministerijai pavaldžių įstaigų veiklos, į kuriuos atsakymus pateikė patys posėdyje dalyvavę įmonių atstovai.
Supykdė valdančiuosius
Pirmadienį Susisiekimo ministerijos vadovas R.Masiulis pranešė, kad A.Vaitkui atšaukus savo nusišalinimą nuo sprendimų, susijusių su valstiečių rinkimų kampaniją Klaipėdoje rėmusių verslininkų įmonėmis, jis yra atleidžiamas iš generalinio uosto direktoriaus pareigų, kurias A.Vaitkus užėmė pastaruosius šešerius metus.
Tokiu sprendimu suskubo pasipiktinti valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis bei parlamentarė Agnė Širinskienė, teigdami, kad ministras privalės pasiaiškinti. 17 klausimų R.Masiuliui tuomet išsiuntė ir LSDDP frakcija.
Susisiekimo ministras antradienį „Žinių radijuje“ teigė, kad jo santykiai su A.Vaitkumi visada buvo geri, tačiau interesų konfliktas prasidėjo prieš savivaldos rinkimus, kuomet Klaipėdos uosto verslininkai nusprendė paremti rinkimuose valstiečius ir jų keliamą merą A.Vaitkų bei skirti pinigų jo rinkimų kampanijai.
Tuomet, ministro teigimi, A.Vaitkų parėmę verslininkai atsirado ir jo rinkimų sąraše. R.Masiulis teigė sakęs uosto vadovui, kad tokiu būdu jis negalės išvengti konfliktų ir turi grąžinti verslininkams jų pinigus bei išbraukti juos iš rinkimų sąrašo.
„Ponas Vaitkus žinojo situaciją ir ji brendo senokai. Akivaizdu, kad jeigu tu esi viename politiniame sąraše su įmonėmis ir tave sieja verslai, tu jų kontroliuoti negalėsi. Objektyviai nebus galima prižiūrėti ir konkurentų. Mano nuomone, tai objektyvus sprendimas, priimtas remiantis aukštais valdymo ir reguliavimo standartais“, – tuomet kalbėjo ministras.
