Antra vertus, jokio prieštaravimo tarp šių dviejų versijų nėra – melagiai meluoja, o kvailiai tiki. Jeigu norite pozityvo, prašom, kažkoks interneto šmaikštuolis tai pavadino vienintele diena metuose, kai žmonės nepuola aklai tikėti viskuo, ką randa internete – gal čia gudrybė ir apgaus.
O jeigu pozityvo per daug, irgi prašom – Lietuvoje ši diena buvo paminėta itin originaliai, Seime organizuota skiepų priešininkų konferencija. Į ją susirinko tie, kurie bet kokia nesąmone, rasta interneto platybėse, tiki labiau nei mokslinėmis studijomis. Ir tai daro ne tik balandžio 1-ąją, bet kiaurus metus, be jokių poilsio dienų, švenčių ar atostogų.
Kultūros komiteto pirmininkas, šiaip jau turintis nuomonę bet kuriuo gyvenimo klausimu, nepanorėjo gilintis, ar tikrai jo frakcijos nariui, pagarsėjusiam ekečių terapija, dera, kaip Seimo nariui, suteikti vietą ir laiką lunatikų kongresui. Maždaug, juk pas mus demokratija, kaip galima drausti, juk kiekvienas turi teisę išsakyti nuomonę.
Su tuo, aišku, nepasiginčysi, taip, tikrai kiekvienas turi teisę į nuomonę. Bet niekur neparašyta, kad yra pareiga klausytis tos nuomonės. Ypač kai toji nuomonė savo pagrįstumu atsilieka nuo šyvos kumelės haliucinacijų. Lygiai taip pat niekur nėra parašyta, kad kiekvieną nuomonę reikia gerbti. Pagarbą savo pozicijai lyg ir reikėtų kažkaip užsitarnauti. Ją įrodinėjant, demonstruojant jos naudą.
Vienintelis realus rezultatas, kurį gali pademonstruoti „antivakseriai“ – tai XXI amžiuje sunkiai suvokiamas tarsi seniai įveiktų ligų recidyvas. Sugrįžo tymai, ko dar laukti parvykstant iš viduramžių repertuaro? Raupų, maro arba dar kokios bėdos, nuo kurios, žinoma, padeda eketės, arbatėlės ir užkalbėjimai? Trys natūralaus imuniteto banginiai.
Beje, ir drausti tokių kuoktelėjusių atlaidų niekas nesiūlo. Tegu susirenka kur nors eketėje ir nors ir ištisą dieną tauzija apie tai, kaip skiepų mafija mausto žmones, milijonus varto iš našlaičių ašarų ir, labai gali būti, yra kalta dėl pasaulinio tvano, „Titaniko“ katastrofos ir ankstyvos Barboros Radvilaitės mirties. Kartu eketėse dar ir savo imunitetą užgrūdins taip, kad visos erkės ims rėkti iš panikos ir pačios nusigalabys encefalitais.
Taigi, pasikartosim, drausti niekas nesiūlo, nes viena iš laisvių, dėl kurios žmogus atkakliai kovojo tūkstantmečius, tai laisvė laikytis kvailų pažiūrų ir valgyti jų pasekmes. Bet kokio velnio šios šventos laisvės demonstracijai pasirinkti Seimą?
Čia gal toks klastingas planas įrodyti, kad Seimo nariai nėra vieninteliai šioje šalyje su šlubuojančiu IQ? Kad yra ir tiesiog civiliokų, kurie intelekto fontanais nesitaško? Tai tada nereikia stabdyti vien skiepais.
Aplinkui pilna nuostabių atradimų, kurių populiarinimui irgi praverstų Seimo auditorijos. Kaip skambėtų mokslinė konferencija „Surežisuotas žmogaus nusileidimas Mėnulyje: NASA mafija prieš laisvą žodį“? Arba diskusija-pleneras „Planetos plokštuma: kodėl mums meluoja gaublių mafija“? O gal simpoziumas „Driežažmogiai tarp mūsų: ar gali pasitikėti savo kaimynu?“
Būtų galima privardyti šimtus, o gal net tūkstančius įvairiausio kvailumo lygio sąmokslo teorijų, kurių platintojai didžiai džiaugtųsi galimybe pasiskėtrioti iš Seimo tribūnos ir nešti tavo tiesos žodį į plačiąsias mases.
Juk jie irgi turi ne mažesnę teisę į savo nuomonę.
Galima netgi gražią tradiciją padaryti. Ir balandžio 1-ąją minėti ne tik „Auksiniais svogūnais“ televizoriuje, bet ir tokiais mažiau pramoginiais, labiau akademiniais renginiais Seime.
Aišku, liktų neatsakytas klausimas, kieno tai vis dėlto diena – labiau melagių ar kvailių? O gal ir nereikia į jį atsakinėti? Gal bent vieną kartą įmanoma draugiškai padalyti šią dieną tarp abiejų, turinčių teisę į savo nuomonę, grupių? Juoba kad nelabai tu, žmogus, ir supaisysi, ko ten daugiau – melo ar kvailybės.
