Nubraižė S. Skvernelio prezidento rinkimų taktiką – pirmieji žingsniai jau akivaizdūs

Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politologai atskleidė, ko prezidentinėje kovoje gali tikėtis premjero konkurentai.

Reitingų lentelės rodo, kad ekonomistas G.Nausėda šiuo metu užima pirmą poziciją, jį palaiko 23,5 proc. apklaustųjų. Už Ingridą Šimonytę yra 22 proc., už S.Skvernelį – 18,4 proc.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas naujienų portalui lrytas.lt sakė, kad laviruoti tarp premjero ir pretendento prezidento rinkimuose S.Skverneliui kol kas sekasi sunkiai. Kai kurios jo frazės, pasakytos per rinkimų kampaniją, gali būti vertinamos ir kaip oficiali valstybės pozicija.

„Gal jis norėtų rinkimų kampanijoje šiek tiek ryžtingiau, aktyviau, drąsiau kalbėti apie būsimą politiką, sprendimus. Bet to negali daryti visiškai laisvai, nes supranta, kad tai gali būti interpretuojama kaip oficiali valstybės pozicija. Ši situacija jam yra diskomfortiška, bet jis pats pasirinko tokią kampanijos eigą“, – vertino T.Janeliūnas.

Jo teigimu, S.Skverneliui naudinga kalti pleištą tarp vienas kitą palaikančių reitingų lyderių – G.Nausėdos ir I.Šimonytės.

Būtent tai S.Skvernelis ir padarė per antradienį vykusius debatus su G.Nausėda. Premjeras pateikė klausimą, kaip ekonomistas vertina krizės metu finansų ministre dirbusios I.Šimonytės sprendimą skolintis pinigų ne iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). G.Nausėda tokį sprendimą įvertino griežtai – parašė ketvertą.

„Pamėginti supriešinti konkurentus tarpusavyje yra bet kuriuo atveju naudinga, nes taip galima kritika iš pirmaujančių dviejų kandidatų būtų skiriama ne pačiam S.Skverneliui, bet galbūt pereitų į rinkimų kovą tarp I.Šimonytės ir G.Nausėdos. Tada S.Skverneliui būtų daugiau erdvės kvėpuoti ir gal net būti tuo trečiu ar net laiminčiu asmeniu, kuris, pasinaudodamas didėjančia kritika konkurentams, save galėtų pateikti kaip tą geresnį variantą“, – galimą S.Skvernelio veiksmų planą įvardijo politologas T.Janeliūnas.

T.Janeliūnas, vertindamas prasidėjusią S.Skvernelio rinkimų kampaniją, teigė, kad premjeras yra tikrai neprastas debatų dalyvis, puikiai išmano vidaus politiką, remiasi informacija, kuri jam suteikiama kaip premjerui. Netrukdo jam, anot politologo, ir didelis patarėjų būrys.

„Vien jau ta valstybės tarnautojų parama yra didžiulis resursas ir galimybė tuo naudotis yra didelis pranašumas“, – teigė jis.

Rinkimų kampanijai puikiai padeda ir valdančioji dauguma Seime, sako politologas T.Janeliūnas, vertindamas ir pastarųjų dienų valdančiųjų kovą su Lietuvos banku.

„Tai visai nėra slaptas ginklas, tai labai akivaizdus instrumentas, kuris, matyt, ir buvo sukurtas galvojant apie rinkimų kampanijas. Norai tirti buvusias krizes yra akivaizdus politikos instrumentas, skirtas tiek I.Šimonytei, tiek G.Nausėdai kritikuoti ir dabar yra vis labiau įsukamas naudojantis papildoma kontekstine medžiaga, kuri atsiranda kalbant apie neskaidrius bankus, galimą pinigų plovimą. Tai yra didžiulė dovana S.Skverneliui ir jo komandai bei LVŽS frakcijai, kuri bando sukelti tą nepasitikėjimo bankais bangą“, – kalbėjo T.Janeliūnas.

Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius lrytas.lt teigė, kad G.Nausėdos „užkibimas ant S.Skvernelio kabliuko“ neatrodo protingai.

„S.Skvernelis I.Šimonytę, kaip didelį pavojų sau, puola labai seniai, čia jis elgiasi nuosekliai. O kad G.Nausėda užkibo ant šio kabliuko – nemanau, kad toks elgesys jį puošia ir yra išmintingas. Nes padėdamas S.Skverneliui parodyti I.Šimonytę neigiamai jis ir save taip parodo“, – kalbėjo V.Valentinavičius.

Jis pabrėžė, kad tiek ideologiškai, tiek asmenybių atžvilgiu I.Šimonytė ir G.Nausėda turėtų būti „labiau sąjungininkai nei konkurentai“, nes lygiai tokia pati strategija bus taikoma ir pačiam G.Nausėdai.

Pastarasis Seimo komisijų ir valdančiųjų bei jų kuriamų komisijų rankomis taip pat gali būti užkabintas.

„Didelis klausimas, kiek iš to laimės ir S.Skvernelis, ir G.Nausėda. Tokie puldinėjimai neatrodo nei patraukliai, nei garbingai“, – sakė jis.

V.Valentinavičius S.Skvernelio veiksmų planą vertino kaip karbauskišką.

„S.Skvernelio taktika visada buvo karbauskiška – su visomis teisybėmis ir neteisybėmis pulti oponentus, tam naudoti Seimo komisijas bei panašius dalykus ir įrodinėti, kad oponentai yra sąmokslininkai. Ir kartu taikyti dvejopus standartus saviems, kaip parodė Klaipėdos jūrų uosto vadovo Arvydo Vaitkaus istorija“, – sakė jis.

Toks elgesys, anot V.Valentinavičiaus, gali ir skaudžiai atsiliepti – ne visiems rinkėjams tai patinka.

„Tai gali tapti stipriausia paskata į rinkimus ateiti visiems, kuriems tokia S.Skvernelio pykčio strategija ir agresyvus politikos stilius kelia vis didesnę alergiją ir pasipiktinimą. Jis juk turi daugiau neigiamų nei teigiamų vertinimų ir gali atsitikti, kad teigiamų vertinimų tai nepridės“, – kalbėjo V.Valentinavičius.

Prezidento rinkimai rengiami gegužės 12 dieną.

Praėjusią savaitę Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) programą pristačiusio S.Skvernelio nuostatas įvertino TSPMI politikos ekspertai.

Jų teigimu, gražių tikslų joje daug, tačiau priemonių, kaip juos įgyvendinti, trūksta. Ekspertams užkliuvo ir kai kurie programoje aprašyti teiginiai, kurie esą yra ne prezidento kompetecijoje.

Visas programines nuostatas galite paskaityti čia: S. Skvernelis žada nemokamą mokslą, tačiau nepritaria Europos kariuomenės idėjai

TSPMI politikos mokslų dėstytojas Laurynas Jonavičius, vertindamas S.Skvernelio programą, teigė, kad aprašyta ji tvarkingai ir gražiai, tačiau didesnių analizių joje trūksta, nes aprašytos problemos neturi sprendimo variantų.

Anot jo, iš to, ką pasakė kandidatas, galima būtų teigti, kad Lietuvos užsienio politika praktiškai nepasikeistų, nes panašių pozicijų šalis laikosi ir dabar. Jam pritarė ir TSPMI ekspertė Nerija Putinaitė, kuri komentavo, kad programoje aptiko daug vizijų, kurios gali atrodyti patrauklios, tačiau jų įgyvendinamumas yra kvestionuojamas. Jai kilo klausimų ir dėl lėšų, kurios numatytos tam tikroms sritims.

„Labai didelės išlaidos numatomos skurstantiesiems. O kaip tuos pinigus atrasti? (...) Ir tai yra ne prezidento funkcija, prezidentas tvirtina biudžetą, bet ar jam pinigus atrasti (...) prezidentas gali sunkiai įsiterpti į šį procesą“, – sakė ji. N.Putinaitė teigė programoje pasigedusi ir žmonių bei nesupratusi kritiško požiūrio į verslą.