Ją sudaužęs socialiniuose tinkluose pranešė Europos Parlamento mandato su savo vardo komitetu siekiantis Stanislovas Tomas.
Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai jį sulaikė, BNS patvirtino Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius.
„Lenta yra sudaužyta, šiuo metu atvykusi policija ir, matyt, viską išsiaiškins, plačiau pakomentuoti kol kas negaliu“, – BNS sakė bibliotekos atstovė Lina Anušauskienė.
Ji negalėjo patvirtinti, ar lentą sudaužė būtent S. Tomas, tačiau teigė, kad teritoriją lauke stebi vaizdo kameros.
„Dirbu čia apie metus, tai pasikėsinimų ją nuimti, sudaužyti nebuvo, tačiau tokių kalbų būdavo nuolatos“, – teigė bibliotekos atstovė.
Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS sakė, jog gautas pranešimas apie tai, kad 10.37 val. pranešėjas iš piktybinių paskatų su kūju prie Vrublevskių bibliotekos sudaužė atminimo lentą.
Pasak atstovės, apie įvykį pranešė pats kaltininkas, jis sakė laukiantis atvykstančių pareigūnų.
„Pajėgos išsiųstos“, – sakė policijos atstovė.
Policija pradėjo tyrimą
Teisėsauga pirmadienį pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl S.Tomo veiksmų.
Pasak Vilniaus policijos atstovo spaudai Pauliaus Radvilavičiaus, tyrimas pradėtas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
„Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį“, – BNS sakė P. Radvilavičius.
Šiame straipsnyje atsakomybė numatyta tam, „kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką“.
Už viešosios tvarkos pažeidimą asmenys baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Nuimti lentą reikalavo žydų bendruomenė
Nuimti J. Noreikai skirtą atminimo lentą nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre jau kurį laiką reikalauja Lietuvos žydų bendruomenė.
Jos atstovai teigia, kad toks garbingas atminimo ženklas nedera, įvertinus tai, kad J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
Genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2015 metais parengė pažymą, kad „vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse“, jį tik „pavyko įtraukti į su žydų izoliavimu susijusių reikalų tvarkymą“.
Kovo pabaigoje Vilniaus apygardos teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto Arthuro Gochino skundą, kuriuo siekta įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais.
J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.
