„Lieka apgailestauti, kad užsienio valstybė kitos šalies nepriklausomo teismo nuosprendį laiko nusikalstama veika – politinės priešpriešos neturėtų būti sprendžiamos baudžiamosios teisės priemonėmis“, – komentare BNS trečiadienį teigė A. Valantinas. Jo poziciją perdavė Nacionalinė teismų administracija.
„Demokratinėje visuomenėje teismų priimti sprendimai kvestionuojami tik nustatyta tvarka, o baudžiamoji atsakomybė už sąžiningą teisėjo pareigų atlikimą negalima ir neįsivaizduojama“, – pažymi Teisėjų tarybos pirmininkas.
Teisėjų taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad iš Rusijos nėra gavusi jokios oficialios informacijos apie Lietuvos teisėjų atžvilgiu pradėtą tyrimą.
Rusijos tyrimų komitetas trečiadienį pranešė pradėjęs tyrimą dėl keturių teisėjų, paskelbusių nuosprendį buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui Dmitrijui Jazovui ir sovietų armijos veikėjams Sausio 13-osios byloje.
Baudžiamoji byla dėl „neteisėto nuosprndžio priėmimo“ iškelta Vilniaus apygardos teismo teisėjams – Aivai Survilienei, Virginijai Pakalnytei-Tamošiūnaitei, Artūrui Šumskui, taip pat į pensiją jau išėjusiai kolegijos pirmininkei byloje Ainorai Kornelijai Macevičienei. Rusijos tyrimų komitetas anksčiau kaltinimus už akių pareiškė ir bylą tyrusiam buvusiam prokurorui Simonui Slapšinskui.
Sausio 13-osios bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija kovo pabaigoje dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų paskelbė nuosprendžius iš viso 67-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams, jiems skirtos bausmės nuo ketverių iki 14 metų. Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti beveik 700 asmenų, liudytojais apklausti maždaug tūkstantis žmonių.
1991 metais sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
Sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
