Valdančiųjų balsais praėjusią savaitę buvo nuspręsta iki gruodžio vidurio pratęsti A.Širinskienės komisijos veiklą.
Be to, Seimas atskiru protokoliniu nutarimu tyrėjams leido rengti uždarus posėdžius.
Komerciškai jautrios žinios
Kodėl laiku užbaigti tyrimo nesugebėjusiai Seimo komisijai staiga prireikė posėdžiauti slapta?
A.Širinskienė aiškino, jog tokios galimybės prašė komisijai liudijęs valstybės valdomos įmonių grupės „Lietuvos energija“ vadovas Darius Maikštėnas.
Valstietės teigimu, bendrovė komisijai jau yra pateikusi ją dominančias sutartis, kitus dokumentus, bet ši informacija esą komerciškai jautri, todėl jai aptarti reikia uždarų posėdžių.
Paklausta, apie kokius dokumentus kalbama, A.Širinskienė paminėjo „Lietuvos energijos“ sutartis su „BaltCap Infrastructure Fund“. Kaip skelbta, šis fondas žada investuoti 11 mln. eurų į naują Austėjos Landsbergienės valdomos Karalienės Mortos mokyklos bei vaikų darželio pastato Kalnėnuose statybą.
Valstiečiams kilo įtarimų, ar šis sandoris nesusijęs su konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio inicijuotu kreipimusi į Konstitucinį teismą dėl pensijų reformos.
Dėl to pernai lapkritį Seimas net praplėtė tyrimo ribas, bet nei A.Landsbergienės, nei G.Landsbergio apklausti komisijai kol kas nepavyko.
Taikiklyje – ir vėjo jėgainės
Tačiau tyrėjus ėmė dominti ne tik „BaltCap“ sutartys su A.Landsbergienės mokykla, bet ir ankstesni šio fondo sandoriai su „Lietuvos energija“.
Apie tai užsiminė anksčiau Seimo komisijai liudijęs fondo vadovas Šarūnas Stepukonis.
Politikai ypač susidomėjo šio verslininko pateikta informacija, kad bendrovė iš fondo yra nupirkusi vėjo jėgainių parką Jurbarke.
A.Širinskienė „Lietuvos rytui“ tiesiai neatsakė, kodėl staiga parūpo „Lietuvos energijos“ įsigytas vėjo jėgainių parkas ir kaip tai susiję su atliekamu tyrimu: „Mūsų komisija tiria politikų ryšius su verslu.
Apie tuos sandorius komisijai papasakojo pats Š.Stepukonis. Kadangi jis pradėjo pasakoti, mes pradėjome domėtis. Jums reikėtų „BaltCap“ atstovų klausti, kodėl pasakodami apie A.Landsbergienę jie papasakojo ir apie vėjo jėgaines.“
Pasiteiravus, ar pati įžvelgia kokių nors sąsajų tarp A.Landsbergienės ir fondo susitarimo statyti mokyklą bei vėjo jėgainių, A.Širinskienė kalbėjo puse lūpų – esą tikrinamos versijos.
„Kol nebuvo dar vienos D.Maikštėno apklausos, negaliu sakyti, ką mes siekiame sužinoti. Tai būtų taktiškai negerai dėl pačios apklausos kokybės“, – paslaptingai kalbėjo valstietė.
Abejonės dėl nešališkumo
Vis dėlto politikė tikino, kad uždaro posėdžio reikia tik šiai apklausai: „Kitus posėdžius planuojame rengti atvirus, neturime tikslo ką nors slėpti nuo visuomenės.“
Įtarimų, kad opozicijos ignoruojama komisija bando pereiti į pogrindį, kilo joje dėl galimo neteisėto poveikio Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai apklaustam Seimo nariui Povilui Urbšiui.
Seime svarstant A.Širinskienės prašymą leisti komisijai rengti uždarus posėdžius P.Urbšys svarstė, kad tik viešumas gali garantuoti, jog tyrimas vyksta nešališkai ir objektyviai, o prisidengus protokoliniu nutarimu gali būti bandoma dangstyti visą tyrimą.
Dėl komisijos aiškinasi Konstitucinis teismas
Konstitucinis teismas vakar pradėjo nagrinėti, ar teisėtai valdančiųjų iniciatyva Seime buvo sudaryta Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) ūkinę veiklą tyrusi komisija.
Pernai darbą baigusi komisija, kurioje pirmuoju smuiku irgi griežė A.Širinskienė, teigia atskleidusi viešųjų pirkimų pažeidimų, padarytų LRT dirbant ankstesniems vadovams, ir siūlė keisti jos valdymo modelį.
Bet Seimas komisijos išvadų nepatvirtino, o opozicija apkaltino valdančiuosius siekiant politizuoti ir užvaldyti LRT.
Konservatorius A.Kubilius vakar teisme teigė, kad atliekamu tyrimu visuomeniniam transliuotojui buvo daromas spaudimas.
Tuo metu A.Širinskienė aiškino, kad parlamentinę kontrolę vykdantis Seimas neturėjo kito būdo, kaip iš LRT išsireikalauti atsakymų dėl biudžeto lėšų naudojimo.
