Apie ataskaitą ir ar tikrai 2018 metai Lietuvai buvo tokie sėkmingi, Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas ir Seimo narys Algirdas Sysas, ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius ir „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„2018 metai Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o kai kuriose srityse pasiekta istoriškai geriausių rezultatų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis“, – Seimo salėje praėjusią savaitę sakė premjeras.
Opozicijos atstovas įvardijo esmines bėdas, ministras atsakė
Opozicijos atstovas laidoje tvirtino, kad ekonomikos augimą ir gyvenimą gerinančius sprendimus pajuto tik maža gyventojų dalis.
„Priimu tuos pasiekimus, kurie yra, bet ekonomikos augimas lėmė sėkmingą Vyriausybės darbą. Vyriausybė netrukdė ir sudarė sąlygas, kad tas augimas duotų naudos.
Bet dabar klausimas – ar tą naudą gavo didelis kiekis žmonių, ar maža saulelė? Čia yra esminė kritika, ateinanti iš opozicijos pusės“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas ir Seimo narys Algirdas Sysas.
„Didžiausias nepasitenkinimas – streikai, protestai, mitingai ir dainos prie Vyriausybės buvo dėl viešojo sektoriaus, tai reikia pripažinti, ši problema nėra išspręsta“, – pabrėžė socialdemokratas.
Su teiginiais, kad tik maža dalis gyventojų pasinaudojo šalies sėkme, nesutiko ekonomikos ir inovacijų ministras V.Sinkevičius.
„Ekonomikos augimas be jokios abejonės yra vienas iš tų sėkmės faktorių. Nes Vyriausybei yra lengviau dirbti ir kurti. Bet ar daug gyventojų pajuto Vyriausybės priimtų sprendimų naudas, pavyzdžiu galime imti vaiko pinigus.
Jais pasinaudojo 493 tūkst. vaikų, indeksuotos pensijos senjorams, kurios nuolat didėja, didėja kiekvienam senjorui“, – pabrėžė ministras V.Sinkevičius.
Opozicijai reikia gerai paieškoti priekabių
Ekonomistas N.Mačiulis tvirtino, kad opozicijai reikia net pasistengti, kad rastų šalies sritis, kurios vertos aštrios kritikos.
„Netgi daugelis rodiklių, tokių, kaip užsienio prekybos perteklius, valstybės finansų perteklius yra rekordiniai, tai nėra būdinga tokiam vėlyvam ekonomikos augimo ciklui, dešimti metai, kai ekonomika auga, bet paprastai ima ji perkaisti.
Nieko panašaus dabar nėra, yra subalansuota ir nekilnojamojo turto (NT) rinka, užsienio prekyba ir valstybės finansai. Reikia gerai paieškoti, opozicijai dabar nėra dėkingas darbas, nes tikrai reikia pasistengti, kad rastų tų problemų“, – praeitų metų Vyriausybės darbą vertino ekonomistas.
Jo teigimu, situacija gerėjo ir tose srityse, kurias probleminėmis įvertino opozicija.
„Pajamų nelygybė, turto nelygybė, ne visiems vienodai tas pajamų augimas pasiskirsto. Bet ir čia žiūrint, jeigu į atlyginimų augimą žiūrėtume, tai pajamų nelygybė tarp atlyginimą gaunančių gyventojų, per pastaruosius penkerius metus sumažėjo“, – vardijo ekonomistas.
„2012 metais daugiau nei pusė milijono dirbančiųjų uždirbo mažiau, nei 500 eurų. Dabar tokių yra vienas iš 6, daugiau nei 200 tūkst. gyventojų. Čia yra akivaizdus kokybinis šuolis“, – kalbėjo N.Mačiulis.
„Objektyvi statistika rodo, kad daugelis Lietuvos gyventojų turėtų jaustis geriau, tą iliustruoja ir 2019 metų Jungtinių Tautų (JT) laimės ataskaita. Iš 51 į 42 vietą pakilo, lenkiame ir Latviją, Estiją, tai reiškia, kad lietuviai jaučiasi laimingesni.
Negaliu pasakyti, kad tikrai dėl šios ar praėjusios Vyriausybės, bet daugybė veiksnių lemia tai, kad užimtumas yra aukštas, dauguma tų, kurie nori dirbti, gali susirasti darbo vietą, beveik visose Lietuvos vietoje. Net ir pajamų nelygybė yra kai kuriuose sluoksniuose sumažėjusi“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo ekonomistas.
Jis pridūrė, kad problemų dar tikrai liko – skurdas, „neadekvatūs kai kurių viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai“. Jis sakė, jog tikisi, kad mokesčių reforma tiek šiais, tiek ir kitais metais prisidės prie ekonomikos augimo.
