L.Graužinienė į politinės korupcijos bylą nagrinėjantį Vilniaus apygardos teismą vakar atsinešė šūsnį dokumentų.
Dabar auditore dirbanti liudytoja buvo pasiruošusi paskaityti ne tik kelias Pelno mokesčio įstatymo redakcijas, bet ir Seimo statutą, kur išaiškintos Seimo pirmininko pareigos.
Tyrėjai slėpė informaciją
L.Graužinienė apgailestavo, jog apie teisėsaugos susidomėjimą sukėlusį Pelno mokesčio įstatymą sužinojo tik iškviesta į apklausą.
„Pagal savo pareigas aš turėjau žinoti, kas vyksta įstatymų leidyboje, tačiau apie tai sužinojau tik tada, kai skandalas iškilo į viešumą. Jei tarnybos mane būtų informavusios laiku, šiandien čia nestovėtume, nebūtų šio posėdžio ir bylos, dėl kurios valstybė patiria didžiulių nuostolių“, – teisme kalbėjo buvusi politikė.
Byloje teigiama, jog Pelno mokesčio įstatymo atidėjimu buvo suinteresuoti „Vilniaus prekyba“ ir koncernas „MG Baltic“, kurio atstovas Raimondas Kurlianskis politikams ir galėjęs daryti įtaką.
Nors L.Graužinienė pati kelis kartus bandžiusi stabdyti šio įstatymo priėmimą, teiginiai apie verslininkų darytą įtaką jai esą kelia juoką.
Anot buvusios politikės, ji tik siekusi, kad į šį įstatymo projektą visiškai tiksliai būtų perkeltos Europos Sąjungos direktyvos.
Nenorėjo laukti kitų metų
Finansų ministerijos pateiktą Pelno mokesčio įstatymo projektą Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pradėjo svarstyti 2015 metų gruodį ir tikėjosi, kad jis bus netrukus patvirtintas.
Gruodžio 9-ąją BFK biuro vedėjai Alinai Brazdilienei paskambino L.Graužinienė.
A.Brazdilienė prisiminė, jog Seimo pirmininkė priekaištavo, kad komitetas blogai dirba ir nesugeba tinkamai perkelti direktyvos.
Dar kartą šio įstatymo projekto pataisas BFK svarstė gruodžio 16-ąją. Komitetas pritarė parlamentaro Andriaus Palionio pateiktoms pataisoms ir pasiūlė įtraukti šį klausimą į artimiausią Seimo plenarinį posėdį.
Darbo partijai priklausęs komiteto pirmininkas Petras Narkevičius tokį prašymą nusiuntė Seimo pirmininkei.
Įtraukti šį klausimą į darbotvarkę buvo siūloma ir Seimo seniūnų sueigoje.
To padaryti nesutikusi L.Graužinienė vakar paaiškino, jog A.Palioniui pateikus projektą ji pati dar kartą jį peržiūrėjusi ir įsitikinusi, kad ES direktyva perkeliama ne pažodžiui.
Vakar liudytoja prisiminė, kad dar kartą patikrinti šį projektą ją paragino tuometis Seimo narys Kęstutis Daukšys.
Verslininkai prašė neskubėti
Byloje yra specialiųjų tarnybų užfiksuotas tuomečio Seimo nario „darbiečio“ Vytauto Gapšio ir R.Kurlianskio pokalbis. Verslininkas sakė, kad kitas „MG Baltic“ valdybos narys Romanas Raulynaitis buvo susitikęs su Darbo partijos frakcijos nariais P.Narkevičiumi ir K.Daukšiu.
„Laiko nedaug. Arba priims, arba jeigu nepriims, turėsime daug laiko pataisoms. Nes finminas (Finansų ministerija. – Red.) užsispyręs, Vyriausybė užsispyrusi, tokia formuluotė – ir viskas.
Tai Romui (R.Raulynaičiui. – Red.) Kęstas (K.Daukšys. – Red.) žadėjo, kad Petras išims šį klausimą iš komiteto kaip neparuoštą“.
Tokie R.Kurlianskio žodžiai užfiksuoti byloje, o minėtą įstatymą Seimo nariai iš tiesų priėmė tik susirinkę į 2016 metų pavasario sesiją.
Tai kiek nustebino pataisas rengusį dabartinį „socialdarbiečių“ frakcijos seniūną A.Palionį: „Komitetas projektą buvo visiškai parengęs ir jam pritaręs, bet Seimo posėdžio darbotvarkėje jis neatsirado“.
Seimo narys teigė tik iš viešosios erdvės girdėjęs, kad šį projektą stabdė „darbiečiai“.
Nustebino kolegos ryšiai
L.Graužinienė vakar tvirtino dėl šio įstatymo nei kolegų, nei verslininkų spaudimo nepatyrusi, dėl to jai nesiskundęs ir P.Narkevičius: „Galite paimti telefonų pokalbių išklotinę ir patikrinti – vis tiek visų telefonų pokalbių buvo klausomasi.“
Buvusi Seimo pirmininkė teigė nieko nežinojusi apie V.Gapšio ryšius su „MG Baltic“ ir R.Kurlianskiu: „Aš nieko nežinojau apie tai, kas su kuo geria kavą ir ką veikia ne darbo metu“.
Tačiau tyrimo metu ji prisiminė vieną netikėtą susitikimą su V.Gapšiu prie Seimo viešbučio, kuriame jis negyveno.
Todėl L.Graužinienė pasidomėjo, ką vakare jis čia veikia.
V.Gapšys atsakė gėręs kavą su koncerno „MG Baltic“ prezidentu Dariumi Mockumi.
Ji pasidomėjusi, ar Seimo nariui įprasta susitikinėti su verslininkais, o V.Gapšys jai atsakęs su visais susitikinėjantis viešai ir nuo nieko nesislapstantis.
Bet teisme L.Graužinienė teigė pamiršusi, su kuo tą vakarą buvo susitikęs jos buvęs kolega.
Įtarimų kilo ir premjerui
Teisme L.Graužinienė turėjo prisiminti ir Seime svarstytą projektą dėl kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijos.
Ji teigė, kad tuomet turbūt nebuvo Seimo narių, kuriems dėl to nebūtų skaudėję galvos.
„Kelias buvo avarinės būklės, bet jo rekonstrukcijos suma buvo labai didelė, todėl bet koks balsavimas galėjo būti neteisingas“, – kalbėjo liudytoja.
Buvusi politikė prisiminė, kad ilgos Seimo narių dvejonės suerzino tuometį premjerą Algirdą Butkevičių, todėl valdančiosios koalicijos pasitarime jis pareiškęs: „Jei jūs dar nepritarsite, aš kreipsiuosi į STT, kad įvertintų šį projektą.“
L.Graužinienė teigė suprantanti A.Butkevičių, nes tik sulaukusi Seimo sprendimo Vyriausybė galėjo toliau planuoti savo veiksmus.
Ilgiau kaip tris valandas apie darbą Seime kalbėjusi L.Graužinienė teigė jo kol kas nepasiilgusi: „Dar noriu pabūti su šeima ir pailsėti, o dirbu audito priežiūros srityje pagal savo profesiją ir tuo esu patenkinta.“
