Ataskaitą turėjo įvertinti visi Seimo komitetai. Tiesa, jai pritarė ne visi. Ataskaitos nepalaikė ir kai kurie valdančiųjų valstiečių atstovai, o opozicija ją įvertino nuliu balų.
Ataskaitai nepritarė 2 iš 15 komitetų – Audito ir Sveikatos reikalų komitetai.
Įvertino nuliu balų
Per ataskaitos vertinimo posėdį pirmoji pasisakė opozicijos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji kalbėjo, kad po Vyriausybės ataskaitos pristatymo valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis ją įvertino devyniais balais. Opozicijos lyderės teigimu, ji nežino, už ką S.Skvernelis prarado vieną balą, tačiau pabrėžė, kad juos reikėtų perskaičiuoti.
„Pradėkime nuo švietimo reformos, atėjusios kartu su etatiniu mokytojų apmokėjimu. Ar tikrai nebuvo klaidų, ar tikrai viskas vyko sklandžiai? Kodėl tada ši reforma sukėlė bene didžiausią šios Vyriausybės krizę ir pareikalavo trijų ministrų galvų? Taigi viena klaida, turime atimti balą iš jūsų devynių. Lieka aštuoni balai.
Vaiko teisių reforma. Jai tikrai nepasiruošta, neskirta pakankamai lėšų, neapmokyti darbuotojai, informacijos trūko visiems – tai antroji klaida, lieka septyni balai. Urėdijų reforma – urėdijos panaikintos, virš 300 žmonių prarado darbą, o miškų kirtimo skandalas privertė Aplinkos ministeriją koreguoti teisės aktus. Tai jau trečia klaida, lieka tik šeši balai.
Sveikatos sistemos reforma. Po skambių lozungų, vėl keičiama kompentuojamųjų vaistų tvarka, keičiasi ir ministerijos nuomonė dėl generinių vaistų, jau nekalbu apie gydytojų nepasitenkinimą ir chaosą dėl gydymo įstaigų pertvarko. Čia gal net trys klaidos, bet žiūrėkime kaip į vieną. Lieka penki balai. Mokesčių reforma – vėlgi, lozunguose kalbėjote apie socialinį teisingumą, tačiau užnėrėte vienu ypu net kelias kilpas ant smulkaus verslo kaklo. Beveik visų įmonių finansininkus jūsų mokesčių perskaičiavimai šį sausį varė į neviltį. Deja, ir ši reforma nėra įgyvendinama be klaidų. Lieka keturi balai.
Žiniasklaidos laisvės ribojimai – skandalas su žiniasklaidos laisvės varžymu, įrašų trynimu, LRT tyrimu – tai tik ryškiausi nuopelnai, kurie neliko nepastebėti net ir užsienyje. Jums lieka trys balai. Vaučeriai – utopinė komunizmo idėja, ačiū Dievui, taip ir nerealizuota, nes tai būtų dar vienas chaosas valstybėje. Lieka tik du balai. Masinis ministrų atstatydinimas. Kur dingo profesionalių ministrų profesionalumas? Kodėl atleista kultūros ministrė? Neatsakyta iki šiol. Tai yra rimta klaida, iš jūsų devynių balų lieka vienas.
Tą paguodos kuolą būtų galima palikti, tačiau kaip vyšnaitė ant torto lieka vienos lyties Vyriausybė, kuria išgarsėjome visoje ES. Su visa pagarba vyrams ir visam ministrų kabinetui, tai nėra komplimentas“, – pasisakė V.Čmilytė-Nielsen.
Ji pridūrė, kad komplimentų Vyriausybėje nusipelnė tik užsienio reikalų, susisiekimo, krašto apsaugos ir ūkio ministrai, kurie demonstruoja gerus darbus ir rodo puikų pavyzdį.
Konservatoriai kritikavo
Konservatorius Andrius Kubilius komentavo, kad Vyriausybės ataskaitos dokumentas rodo politinės lyderystės stoką Lietuvoje.
„Galima pamatyti, kaip šiuo metu Lietuvoje yra priimami sprendimai ir kokia jų priėmime yra Vyriausybės vieta. Gyvename tokiu laikotarpiu, kuris nėra labai būdingas Lietuvai bei Vakarams, kai Vyriausybė nėra pajėgi demonstruoti ir realizuoti politinę lyderystę.
Vyriausybė pačiais jautrausiasi klausimais yra priversta pasiduoti ir sekti iš paskos valdančiajai partijai. Paimkime vaiko teisių klausimą. Ministras Linas Kukuraitis bandė pateikti savo projektą, o viskas baigėsi tuo, kad Seimo dauguma nubalsavo už R.Karbauskio projektą.
Šiandien turime svarstyti ne S.Skvernelio ataskaitą, o R.Karbauskio ataskaitą“, – vertinimą pateikė jis.
Poziciją pateikė ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis, kurio teigimu, keista, kad ataskaitos pateikimas vyksta prezidento rinkimų kampanijos metu. Jis pridūrė nesuprantantis, kodėl už visus teigiamus ekonominius procesus, kurie vyksta valstybėje, nuopelnus sau priima Vyriausybė.
„Čia tas pats, kad mes sakytume, jog štai šiandien yra gražus oras ir neabejotinai tai yra S.Skvernelio Vyriausybės nuopelnas. Jeigu vėjas šiandien yra stiprus arba ateina kokie nors debesys iš Baltarusijos, tai žinokite, čia yra konservatorių arba socialdemokratų Vyriausybės pasekmė, nes valstiečiai yra atsakingi tik už gražų orą arba lietų tada, kai jo reikia“, – ironiškai kalbėjo jis.
Sveikatos reikalų komitetas pasisakė „prieš“
SRK dar prieš posėdį pareiškė nepritariantis Vyriausybės ataskaitai – jos nepalaikė ir valdančiųjų valstiečių atstovas Algimantas Kirkutis. „Opozicija turėjo balsų persvarą, balsavimo rezultatai 4 „už“, du „prieš“, keturi susilaikė“, – patvirtino Seimo SRK vadovė valstietė Asta Kubilienė.
Anot jos, frakcijos kolega Darius Kaminskas komiteto posėdyje nedalyvavo dėl ligos, o A.Kirkutis susilaikė. „Galbūt neįsigilino žmogus. Iš pradžių pagyrė, kad sveika gyvensena juda į priekį, bet po to... Negaliu už jį kalbėti“, – situaciją komentavo A.Kubilienė.
A.Kirkutis sakė teigiamai vertinantis Sveikatos apsaugos ministerijos darbą, tačiau pasigedo dėmesio sveikos gyvensenos propagavimui. „Aš labai gerbiu ministrą A.Verygą ir jis padarė daug gerų darbų. Ir alkoholio kontrolė, ir vaistų kainos yra unikalūs dalykai, kurių anksčiau nebuvo daroma, bet ataskaitoje buvo labai daug šnekama apie kiekybines sveikatos apsaugos charakteristikas, o ne apie kokybines“, – sakė A.Kirkutis.
Anot jo, nors Lietuvos gyventojai statistiški dažnai lankosi pas gydytojus, gydomi stacionare, mirtingumas nuo lėtinių neinfekcinių ligų išlieka aukštas.
„Ataskaitoje visiškai nepaminėta nauja medicinos sritis, t. y.gyvensenos medicina. Taikant gyvensenos mediciną galima be vaistų gydyti lėtines neinfekcines ligas per gyvensenos pokyčius. Šitos priežastys mane paskatino susilaikyti balsuojant dėl ataskaitos. Aš iš esmės pritariu darbams, kurie padaryti, bet yra dalykų, kurie neišbaigti“, – pridūrė A.Kirkutis.
Įregistravo rezoliuciją
Konservatorių frakcija ketvirtadienį ryte įregistravo rezoliuciją, kuria siūloma nepritarti Vyriausybės 2018 m. veiklos ataskaitai. Dokumente pabrėžiama, kad daugelyje svarbių valstybės gyvenimo sričių Vyriausybė vengė imtis aiškesnės politinės ir idėjinės lyderystės, todėl stringa švietimo sektoriaus reforma, įskaitant bendrojo lavinimo bei pedagogų parengimo sistemos pertvarką, universitetų jungimąsi, sveikatos apsaugos reformą.
Anot frakcijos atstovų, skurdo rizikos lygio ir pajamų nelygybės rodikliai per pastaruosius metus išaugo – skurdo rizika šalyje siekė 22,9 proc., o 20 proc. didžiausias pajamas turinčių asmenų pajamos buvo 7,3 karto didesnės nei 20 proc. mažiausias pajamas turinčių asmenų.
Taip pat, anot rezoliucijos autorių, Vyriausybės pateiktoje ataskaitoje trūksta objektyvumo įvardijant ir įvertinant Vyriausybės veiklos nesėkmes bei krizes: visiškai nepasiruošus buvo priimtas mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelis, neanalizuojamas dėl šio sprendimo kilęs mokytojų streikas, taip pat kilę skandalai dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo garso įrašo ir sprendimo, ribojančio registrų duomenų atvėrimą žiniasklaidai.
„Apgailestaujame, kad Vyriausybė nesiėmė reikiamų priemonių, kad suburtų koaliciją prieš šiais metais pradėsiančią veikti Astravo atominę elektrinę, ir net atvirkščiai – ėmė teikti siūlymus bendradarbiauti su Baltarusijos režimu, griaunant bet kokias pastangas sutelkti koaliciją.
Taip pat gaila, kad skambiai pristatytų šešių struktūrinių reformų įgyvendinimo progresas labai lėtas, įgyvendinimas fragmentiškas, o daugelis įsisenėjusių valstybės problemų, kaip buvo žadėta, dar neišspręstos“, – teigė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Konservatorių frakcijos atstovai dokumente susirūpinę nepakankamu dėmesiu sveikatos apsaugos sričiai, regioninei politikai, socialiniams ir ekonominiams skirtumams, kurie kai kur Lietuvoje didesni nei Europos Sąjungos vidurkis, nesprendžiamais neįgaliųjų socialinės integracijos bei biudžeto įplaukų didinimo, kuris reikšmingai padidintų viešojo sektoriaus – mokytojų, medikų, kultūros ir socialinių – darbuotojų atlyginimus, iššūkiais, todėl konstatuoja, kad Vyriausybės 2018 m. veiklos ataskaitoje pateikiama informacija nėra objektyvi, ir siūlo jai nepritarti.
R.Karbauskis Vyriausybei rašė devynis
Valstiečių lyderis R.Karbauskis, ataskaitos pateikimo metu paprašytas įvertinti pažymiu Vyriausybės darbus, jai parašė devynis. Jam atsakinėjant į klausimą, už nugaros stovėjęs premjeras juokavo ir prašė parašyti dešimtuką.
„Sunku būtų lyginanti šios Vyriausybės darbą su buvusių, jis yra gerokai sėkmingesnis. Reformų vykdoma daug daugiau, jos duoda savo rezultatus. O kas stringa, tai ne viskas vyksta taip, kaip norėtųsi, sakykime, švietimo reformos atveju mes turėjome klaidas. Ne Seime, bet ministerijoje“, – kalbėjo jis.
„Devynis parašyčiau“, – šypsojosi R.Karbauskis.
Ministrų kabinetui darbas nebuvo lengvas
Pats premjeras S.Skvernelis teigė, kad džiaugiasi ministrų kabineto vienybe. „Aš manau, kad mes tikrai padarėme tai, kas buvo numatyta Vyriausybės programoje. Ir maksimaliai kiek buvo įmanoma, tikrai nukreipiant pajėgas ir resursus į sritis, į kurias labiausiai reikia: socialinė sritis – atlyginimai, pensijos, vaiko pinigai, išmokos, kurios buvo daug metų neliestos. Džiaugiuosi labai ir struktūrinėmis reformos, kad jos ir skaudžios buvo“, – kalbėjo S.Skvernelis, pabrėždamas, kad ir ministrų kabineto darbas nebuvo lengvas.
„2018 metai Lietuvos ekonomikai buvo ypač sėkmingi, o kai kuriose srityse pasiekta istoriškai geriausių rezultatų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis“, – pridūrė premjeras. Jo teigimu, Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas pernai siekė 3,4 proc., nedarbo lygis sumažėjo ir nukrito iki 6,2 proc., šalies darbo užmokestis padidėjo 9,6 proc., suvaldytas maisto kainų augimas.
„(...) toliau vyko smarkus proveržis investicijų pritraukimo srityje. Vien įgyvendinant naujus tarptautinių investicijų projektus, sudarytos galimybės sukurti beveik 5 tūkst. naujų darbo vietų. Lietuva tampa startuolių inkubatoriumi – dvigubai išaugęs startuolių skaičius pritraukė 183 mln. eurų ir tai yra septynis kartus daugiau nei 2017 metais“, – prieš kelias savaites tikino Vyriausybės vadovas.
Anot jo, palyginti su 2017-aisiais, valstybės remiamos pajamos didėjo 20 proc. (nuo 102 iki 122 eurų), vidutinis socialinės pašalpos dydis per mėnesį vienam gyventojui išaugo 23,5 proc. (nuo 65 iki 80 eurų). Senatvės pensija padidėjo ketvirtadaliu: nuo 255 eurų 2016 metais iki 319 eurų 2018 metais.
S.Skvernelis akcentavo, kad rezultatų duoda ir pradėtos struktūrinės reformos. Anot jo, sutrumpėjo eilės pas gydytojus, didėjo mokytojų ir medikų atlyginimai, gyventojų pasitikėjimas valstybės institucijomis per metus paaugo nuo 65 proc. iki 71 proc., emigracijos ir imigracijos santykis geriausias nuo 1990-ųjų.
