Keli šimtai žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, kuri tęsėsi maždaug kilometrą.
„Nenorime prarasti rekreacinės zonos, kuri svarbi ne tik Žemųjų Šančių, bet ir viso Kauno gyventojams. Kauniečiai itin pamėgo pakrante besidriekiantį dviračių taką", - kalbėjo Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė.
Jos nuomone, projektas panaikintų vieną svarbiausių šio rajono išskirtinumų - netrukdomą priėjimą prie Nemuno pakrantės. Joje vietos gyventojai mėgsta degintis, vedžioti šunis, žaisti futbolą arba tiesiog vaikščioti.
„Numatyta naujoji gatvė bus skirta ne tik patogiam vietos gyventojų judėjimui, bet ir visiems kauniečiams, atvyksiantiems į naująjį paplūdimį. Tuo pačiu bus užtikrintas patogesnis privažiavimas prie Kauno Šančių mokyklos.
Ši dviejų juostų gatvė svarbiausiame miesto planavimo dokumente – bendrajame plane – buvo suplanuota dar prieš kelis dešimtmečius“, – renginio išvakarėse aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Paulius Keras.
Savivaldybė taip pat paskelbė, kad Nemuno pakrantėje planuojama įrengti šiuolaikišką judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytą paplūdimį su tinklinio aikštelėmis bei vaikų žaidimų zona. Į naująją poilsio erdvę kauniečiai galės atvykti atnaujintu dviračių ir pėsčiųjų taku arba projektuojama gatve.
Rekreacinę zoną planuojama įrengti prie upės tarp Kranto 13-osios ir M.Sederavičiaus gatvių.
Gatvė projektuojama upės pakrantėje nuo geležinkelio tilto iki Panemunės tilto – tai rekreacinė teritorija, turinti skvero statusą. Didžiąją gatvės dalį numatoma tiesti per natūralų gamtinį landšaftą - žaliuosius plotus, medžiais apaugusias zonas, apsemiamas pievas - keičiant upės kranto reljefą.
Projekte siūloma rajoninių želdynų teritorijoje, keičiant istoriškai susiformavusį gatvių tinklą, įrengti dviejų eismo juostų gatvę su šaligatviu ir dviračių taku. Bendras naujo statinio plotis - 8,5 metro, o atstumas tarp raudonųjų linijų sieks net 15 metrų.
Šančių bendruomenės atstovai pareiškė, kad naujos gatvės pasiūlymas nustebino ne tik vietos gyventojus, bet ir visus kauniečius, kurie pamėgo šią ramumu ir saugumu išsiskiriančią upės pakrantę.
„Kauno miesto savivaldybė, neatlikusi reikiamų tyrimų, nenustačiusi poreikio ir neįvertinusi poveikio aplinkai, užsakė Nemuno krantinės rekonstrukcijos projektą, kuris prieštarauja darnaus miesto vystymosi principams“ - rašoma skelbime, kuriame kauniečiai kviečiami šeštadienį vidurdienį atvykti į diskusiją „Mūsų Nemunas“, skirtą šios miesto teritorijos ateičiai.
Projektas viešam svarstymui bus pristatytas balandžio 30 dieną.
Tuo tarpu Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkas profesorius Kęstutis Zaleckis, pasitelkęs savo paruoštą Kauno erdvės sintaksės modelį, nustatė, kad gatvė savo srautu turėtų prilygti Neries krantinės gatvės atkarpai tarp P.Vileišio ir Varnių tiltų.
„Preliminariai žvelgiant akivaizdu, kad naujoji gatvė logistikos požiūriu A.Juozapavičiaus prospekto nenustelbs, bet ji taip pat greičiausiai nebus ir foninė gyvenamoji gatvelė“, – sakė KTU mokslininkas.
Jo nuomone, naujosios gatvės tranzitinė svarba viršytų Šančių gyvenamųjų gatvių vidurkį ir tai leidžia manyti, kad ji tikrai nebūtų rami gyvenamoji gatvelė. Kita vertus, ji tikrai netaptų antruoju A.Juozapavičiaus prospektu.
Mokslininką kiek stebina pasirinkta idėja – atskirti upės krantinę nuo gyvenamųjų namų.
„Gatvės veikia kaip simbolinės sienos, atskiriančios šonines teritorijas. Jos ne jungia, o skaldo. Šiuo metu pagreitį įgaunantys naujojo urbanizmo principai kaip tik išskiria atvirų krantinių reikšmę miestams. Pasak jų, krantinės turi būti patogios prieiti visų pirma pėstiesiems, o ne transportui, taip pat jame turi būti įvairių veiklų, užsiėmimų.
Realiai tokių įveiklintų krantinių Kaune neturime. Panašiausia vieta – Nemuno krantinė senamiestyje prie amfiteatro“, – atkreipė dėmesį profesorius K.Zaleckis.
