Kauno meras Visvaldas Matijošaitis šiuo klausimu nuomonės nepareiškė, o antradienį savivaldybėje vyko gatvės projekto pristatymas, kuriame dalyvavo pora šimtų žmonių.
Praėjusį šeštadienį Žemųjų Šančių bendruomenė surengė simbolinę protesto akciją ir diskusiją „Mūsų Nemunas“. Maždaug 700 žmonių susikibę už rankų suformavo gyvąją grandinę, kuri tęsėsi maždaug kilometrą.
„Nenorime prarasti rekreacinės zonos, kuri svarbi ne tik Žemųjų Šančių, bet ir viso Kauno gyventojams. Kauniečiai itin pamėgo pakrante besidriekiantį dviračių taką", - kalbėjo Žemųjų Šančių bendruomenės pirmininkė Vita Gelūnienė.
Jos nuomone, projektas panaikintų vieną svarbiausių šio rajono išskirtinumų - netrukdomą priėjimą prie Nemuno pakrantės. Joje vietos gyventojai mėgsta degintis, vedžioti šunis, žaisti futbolą arba tiesiog vaikščioti.
V.Gelūnienė stebėjosi, kad niekas net nesiteiravo Žemųjų Šančių gyventojų, ar jiems reikalinga ši gatvė.
„Numatyta naujoji gatvė bus skirta ne tik patogiam vietos gyventojų judėjimui, bet ir visiems kauniečiams, atvyksiantiems į naująjį paplūdimį. Tuo pačiu bus užtikrintas patogesnis privažiavimas prie Kauno Šančių mokyklos.
Ši dviejų juostų gatvė svarbiausiame miesto planavimo dokumente – bendrajame plane – buvo suplanuota dar prieš kelis dešimtmečius“, – renginio išvakarėse aiškino Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Paulius Keras.
Tuo tarpu Žemųjų Šančių gyventojai mano, kad naujos gatvės labiausia reikia netoli Nemuno planuojamų statyti daugiabučių gyventojams, kurie galėtų patogiau pasiekti namus.
Savivaldybė taip pat paskelbė, kad Nemuno pakrantėje planuojama įrengti šiuolaikišką judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytą paplūdimį su tinklinio aikštelėmis bei vaikų žaidimų zona.
Į naująją poilsio erdvę kauniečiai galės atvykti atnaujintu dviračių ir pėsčiųjų taku arba projektuojama gatve.
Rekreacinę zoną planuojama įrengti prie upės tarp Kranto 13-osios ir M.Sederavičiaus gatvių.
Gatvė projektuojama upės pakrantėje nuo geležinkelio tilto iki Panemunės tilto – tai rekreacinė teritorija, turinti skvero statusą. Didžiąją gatvės dalį numatoma tiesti per natūralų gamtinį landšaftą - žaliuosius plotus, medžiais apaugusias zonas, apsemiamas pievas - keičiant upės kranto reljefą.
Projekte siūloma rajoninių želdynų teritorijoje, keičiant istoriškai susiformavusį gatvių tinklą, įrengti 3,471 kilometro ilgio dviejų eismo juostų gatvę su šaligatviu ir dviračių taku. Bendras naujo statinio plotis - 8,5 metro, o atstumas tarp raudonųjų linijų sieks net 15 metrų.
Bendrovės „Simper“ projektų vadovas Nerijus Jakulis pasakojo, kad šiuo metu žvyruotos gatvės ilgis siekia 444 metrus, ji bendrajame plane numatyta nuo 1929 metų.
Greta gatvės ketinama įrengti šaligatvį ir išsaugoti esamą dviračių taką.
Pranešėjui sunkiai sekėsi skaityti pranešimą, nes susirinkusieji audringai reagavo į jo teiginius.
Šančių bendruomenės atstovai pareiškė, kad naujos gatvės pasiūlymas nustebino ne tik vietos gyventojus, bet ir visus kauniečius, kurie pamėgo šią ramumu ir saugumu išsiskiriančią upės pakrantę.
„Kauno miesto savivaldybė, neatlikusi reikiamų tyrimų, nenustačiusi poreikio ir neįvertinusi poveikio aplinkai, užsakė Nemuno krantinės rekonstrukcijos projektą, kuris prieštarauja darnaus miesto vystymosi principams“ - piktinosi vietos gyventojai.
