Ne vienam minėjimo dalyviui užkliuvo neįprastai trumpi sveikinimai, nebuvo ir šventinių salvių.
„Europa mums davė labai daug – pasitikėjimo, pagarbos, gebėjimo augti, vystytis ir rūpintis savo žmonėmis. Kaip tuo potencialu mes naudojamės, jau priklauso tik nuo mūsų. Niekas mums to diktuoti negali, gali tik padėti, jei patys sugebame pasirūpinti savimi, savo saugumu ir savo žmonėmis“, – iškilmingame minėjime sostinės Daukanto aikštėje trečiadienį sakė D. Grybauskaitė.
Ji pažymėjo, kad Lietuvos gyventojai, būdami Bendrijos dalimi, yra laisvi keliauti, mokytis, būti bet kurioje europinėje valstybėje, nes „tai mūsų bendra šeima ir bendra teisė“.
„Kiekvienas suprantame, kad, būdami tokioje organizacijoje, kuo ji stipresnė, tuo stipresni esame ir mes. Ši organizacija taip pat sudaro mums galimybę išvengti ir vidaus politinio populizmo, yra tam tikri rėmai, kad ne viską, kas yra mintyse, ir ne visada gero, galim daryt, ir tai yra mūsų garantas“, – kalbėjo prezidentė.
„Šis pasiekimas, kad tapome europiečiais, yra ir mūsų politinio, socialinio ir gynybinio saugumo garantas“, – reziumavo šalies vadovė.
Trečiadienį S. Daukanto aikštėje Vilniuje vyksta iškilmingas Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 15-ųjų metinių minėjimas. Sveikinimo kalbų nesakė nė profesorius Vytautas Landsbergis, nė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Vidurdienį aikštėje pakeltos Lietuvos ir ES vėliavos, susirinkusiuosius sveikino prezidentė D. Grybauskaitė, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Pasibaigus oficialiai ceremonijai, aikštėje prie Prezidentūros surengtas šventinis koncertas. Vėliau sostinės Lukiškių aikštėje bus rodomas kinas po atviru dangumi, vyks netradicinės lauko pramogos, užsiėmimai vaikams.
Lietuva ES nare tapo 2004 metais. Bendrijai priklauso 28 valstybės.
Lietuva ne vienus metus pirmauja pagal pasitikinčių Europos Sąjunga piliečių skaičių. Beveik du trečdaliai apklaustųjų teigia pasitikintys ES.
V. Pranckietis: atėjo pokyčių laikas
Per 15 metų Lietuvos narystės ES subrendusi karta turi kelti tikslus, platesnius nei nacionalinės sienos, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, trečiadienį sudalyvavęs Vilniuje, S. Daukanto aikštėje, vykusiame Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 15-ųjų metinių minėjime. Sakytoje kalboje, pabrėžęs artėjančius referendumus ir prezidento rinkimus, jis akcentavo, kad Lietuvos dalyvavimas ES ne tik skatina kelti ambicingesnius tikslus, tačiau ir keičia pilietinį tapatumą.
„Lietuviai Europoje buria bendruomenes, kuria šeimas, rūpinasi aplinka, mokosi ir moko kitus. Todėl plečiasi jų pilietinė tapatybė, įgaunami nauji vardai. Bet lietuviai Europoje išlieka ir mūsų sėkmės istorijomis, nors kartais kurdami savo sėkmę, jie susiduria su sprendimais dėl pilietybės Tėvynėje“, – trečiadienį S. Daukanto aikštėje vykusiame minėjime sakė Seimo vadovas.
„Per 15 metų subrendo lietuvių – Europos ir pasaulio piliečių karta, todėl sau keliame tikslus, platesnius už mūsų sienas. Nebetelpame į normas, rėmus ir standartus. Atėjo pokyčių laikas.
Šiandien, dieną, kai kalbame apie narystės Europos Sąjungoje prasmę, kviečiu vėl visus švęsti demokratiją, pasirenkant galimybių kelią Lietuvai rinkimuose ir referendumuose“, – kalbą baigdamas pabrėžė V. Pranckietis.
Europos Sąjungos nare Lietuva tapo 2004 metais. ES šiuo metu priklauso 28 valstybės. Kaip skelbia EK atstovybė Lietuvoje, nuo 2003 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui padidėjo 31 procentiniu punktu, palyginti su ES vidurkiu. 2004-2020 m. Lietuvoje investuota 18,1 mlrd. eurų Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų.
S. Skvernelis: ES – pirmiausia taikos ir laisvės projektas
Ministras pirmininkas Lietuvos ir kitų kartu įstojusių šalių narystės Europos Sąjungos (ES) 15-ąsias metines trečiadienį minėjo Lenkijos sostinėje Varšuvoje.
Premjeras S. Skvernelis savo kalboje darbo sesijoje pažymėjo, kad ES plėtra vainikavo prieš 30 metų prasidėjusį Europos vienijimosi procesą.
„Griuvo geležinę uždangą simbolizavusi Berlyno siena, Lenkijoje „Solidarumas“ išjudino demokratinius procesus visoje Vidurio Europoje. Tuo pačiu metu įvyko Baltijos kelias. Milijonai žmonių, susikibę rankomis gyva grandine, paliudijo laisvės troškimą, kad pasmerktų nusikalstamą Stalino-Hitlerio sandėrį. Žmonės aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad prievarta ir jėgos politika yra nepriimtina tarptautiniuose santykiuose. Mums, lietuviams, ES yra daug daugiau negu tik ekonominis projektas. Pirmiausia ji yra taikos ir laisvės projektas“, – kalbėjo ministras pirmininkas ir pakvietė šių metų rugpjūčio 23 d. ES mastu minėti totalitarinių režimų aukų atminties dieną.
Vyriausybės vadovas taip pat pakvietė prisiminti, kad vieninga ir laisva Europa nebūtų tokia, kokia ji yra šiandien, be Jungtinių Amerikos Valstijų indėlio atstatant pokario Europą. S. Skvernelio teigimu, ir ateityje Europa galės būti stipri ir sėkminga tik puoselėdama gyvybiškai svarbų transatlantinį ryšį, užtikrinantį Europos saugumo ir stabilumo pamatus.
Lietuvos atstovas renginyje kalbėjo apie europinio solidarumo ir vienybės reikšmę, būtinybę neryškinti takoskyrų tarp „senųjų“ ir „naujųjų“ bendrijos narių. Ministras pirmininkas išreiškė nuomonę, kad ES neturėtų spręsti tų klausimų, kuriuos efektyviai galima išspręsti nacionaliniu lygmeniu, pabrėždamas, kad stiprios valstybės narės ir stiprūs jų nacionaliniai parlamentai yra ES pagrindas.
Kalbėdamas apie svarbiausias ES plėtros pamokas S. Skvernelis išskyrė konkurencingą vidaus rinką ir paragino atsispirti protekcionistinėms rinkos apsaugos tendencijoms. Premjeras akcentavo, kad iš vidaus rinkos laimi visos 28 šalys narės.
Ministras pirmininkas pasidžiaugė, kad Lietuva gali didžiuotis būdama narystės ES sėkmės pavyzdys. „Net 65 proc. lietuvių pasitiki ES. Esame tarp didžiausių Europos entuziastų. Per pastaruosius 15 metų pasiekėme sparčiausią pažangą iš visų naujųjų narių“, – sakė S. Skvernelis.
Kaip praneša Vyriausybės spaudos tarnyba, kalbėdamas Varšuvoje, ministras pirmininkas perdavė žinią ir Lietuvos žmonėms.
„Stipri Lietuva – tik stiprioje ES. Tokioje ES, kuri veiksmingai sprendžia iškylančias problemas, tarp jų ir piliečius varginančias kasdienes bėdas, laiku įgyvendina priimtus įsipareigojimus, telkia valstybes nares bendriems tikslams“, – sakė S. Skvernelis.
