„Net ir atsisakę tų gydymo įstaigų, matyt, suefektyvinti ne ką tegalėsime, nes turėsime skirti papildomus išteklius didiesiems centrams, vežiojimui, ir pakeliui turbūt prarasime dar ir dalį žmonių gyvybių. Vis dėlto, pacientas turi būti centre, apie kurį turi suktis mūsų matymas ir kokios paslaugos jam būtų reikalingos.
Labai mėgstame postringauti, kad senatvė turi būti ori, bet čia yra geriausias parodymas, kiek mes jai leidžiame būti oriai, nes žmonės, kurie yra pažeidžiami, kurie yra sergantys, kurie yra neįgalūs – jie dažnai net ir neturi teisės gintis. Kažkas juos turi matyti, matyti jų šeimos narius ir reikalauti iš politikų sprendimų“, – pirmadienį konferencijoje Seime kalbėjo parlamentarė.
Visuomenė sensta
Spaudos konferenciją „Lietuvos visuomenės amžėjimas – iššūkiai valstybei ir sveikatos bei socialinei sistemoms“ surengusi I.Šimonytė teigė, kad su daugeliu problemų yra susidūrusi asmeniškai.
I.Šimonytės teigimu, Lietuvoje turime senstančią visuomenę, todėl mums reikalingos specialios paslaugos, kurios leistų pasirūpinti tiek ja, tiek tokių žmonių artimaisiais, kurie dažnai negali suderinti darbo ir įsipareigojimų šeimai.
„Kodėl mes vis dar norime griauti senąjį pasaulį ir ant jo pamatų pastatyti kažką naujo? Jeigu kalbame apie gydymo įstaigų pertvarką, atrodo, kad sprendimų priėmėjai ignoruoja paprastą faktą, kad mūsų kai kurios savivaldybės, kuriose yra ypatingai didelė dalis pagyvenusių žmonių, atrodo, kad rizikuoja netekti gydymo įstaigų, vietoj jų siūlant slaugos paslaugas, kurios nėra pagrindinis ten gyvenančių žmonių poreikis.
O sveikatos priežiūros paslaugos tiems žmonėms gali tapti tiesiog neprieinamos ir mes tokiu būdu dalį savo visuomenės tiesiog nurašysime“, – konferencijoje kalbėjo I.Šimonytė.
Prakalbo apie finansavimą
Ji teigė nesuprantanti, kodėl dabartinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga inicijuoja būtent tokias gydymo įstaigų tinklo pertvarkas bei sako, kad iki šiol nieko šioje srityje nebuvo daroma.
„Kaip bebūtų, viena vertus džiugu, kita vertus apgailėtina, kad yra turbūt šešerius metus trunkantis eksperimentas, kuriame jau yra susidėliojusios kompetencijos, yra aiškūs principai, kaip integrali pagalba namuose galėtų būti teikiama.
Problemos yra dvi: paslaugos yra prieinamos tik labai mažai daliai mūsų visuomenės, o antra – kad tos paslaugos priklausomos nuo finansinės paramos, kurią mes gauname iš ES“, – aiškino parlamentarė.
I.Šimonytė teigė susitikusi su žmonėmis, atvykusiais iš regionų, kurie jai papasakojo jaučiantys nerimą ir nežinią, kaip sveikatos apsauga toliau funkcionuos regionuose.
„Kas bus, kai tas finansavimo šaltinis galbūt išnyks? (...) Labai tikiu, kad dabartinė valdančioji dauguma ras savyje dvasios atsakyti į tuos nerimo klausimus, kurie kyla tiek žmonėms, teikiantiems integralią pagalbą, tiek regionų gydymo įstaigoms, tiek tuo pačiu ir atsimerks ir pamatys problemos mastą, kurį mes šiandien turime.
100 tūkst. žmonių šiandien negauna pagalbos, o ta pagalba tiems žmonėms yra reikalinga. Labai didelė dalis tų žmonių neturi net artimųjų arba tie artimieji yra labai seni patys, kad galėtų pasirūpinti kitais“, – sakė ji.
Sunerimę ir specialistai
Molėtų ligoninės direktorius Vaidotas Grigas konferencijoje teigė, kad problema yra didelė, nes maži rajonai ypatingai greitai sensta ir su šia problema susiduria greitai.
„Reiktų pagaliau ištraukti stručio galvą iš smėlio ir neignoruoti tų problemų, kurios kyla. Negriauti to, kas yra sukurta, nes ne tik pastatai, bet ir žmogiškieji ištekliai, ir visa, kas buvo sukurta – tą reikėtų pritaikyti esamiems poreikiams užtikrinti.
Visos tos paslaugos turėtų būti koncentruojamos į vieną centrą, kuriame būtų teikiamos ir socialinės, ir medicininės paslaugos, koordinuojant visus tuos veiksnius nuo pat žmogaus, esančio namuose.
Didmiesčiai nėra pajėgus aptarnauti tiek ligonių ir jiems nėra taip paprasta pasiekti tuos didmiesčius. Sunaikinus kažką ir neturint plano, kaip sukurti naują, natūralu, kad sveikatos prieinamumas, ypač senyvo amžiaus žmonėms, tikrai sumažės“, – svarstė V.Grigas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentė Ramunė Jurkuvienė pritarė jam bei pridūrė, kad mes turime per didelę prabangą atskirti socialines paslaugas nuo medicininių paslaugų.
„Tai yra tas pats žmogus ir jam turi būti teikiama integrali pagalba, kuri remiasi į paciento poreikius orientuotu modeliu. Centre yra asmuo, kuris yra daugiau nei tik atskiros paslaugos“, – apibendrino ji.
Skaičiuojama, kad šiuo metu apie 75 tūkst. darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje nedirba, nes turi prižiūrėti senus ir ligotus savo artimuosius. I.Šimonytės teigimu, Lietuvoje šiuo metu daugiau kaip 100 tūkst. pagyvenusių žmonių yra reikalinga integrali socialinė bei medicininė pagalba, bet jie jos nesulaukia.
