Paskelbtas Lietuvos universitetų ir mokyklų reitingas: nauji kriterijai ir pramuštas dugnas

Žurnalas „Reitingai“ trečiadienį pristatė dešimt skirtingų švietimo bei aukštojo mokslo institucijų reitingų ir vertinimus.

Paskelbtas Lietuvos universitetų ir mokyklų reitingas.<br>Lrytas.lt koliažas
Paskelbtas Lietuvos universitetų ir mokyklų reitingas.<br>Lrytas.lt koliažas
Vilniaus universitetas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus universitetas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus universitetas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus universitetas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus universitetas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus universitetas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus universitetas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus universitetas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Kauno technologijos universitetas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Mykolo Romerio universitetas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Mykolo Romerio universitetas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Jonė Kučinskaitė, Gintaras Sarafinas<br>T.Bauro nuotr.
Jonė Kučinskaitė, Gintaras Sarafinas<br>T.Bauro nuotr.
Gintaras Sarafinas<br>T.Bauro nuotr.
Gintaras Sarafinas<br>T.Bauro nuotr.
Klaipėdos universitetas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Klaipėdos universitetas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus Gabijos gimnazija.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilniaus Gabijos gimnazija.<br>V.Balkūno nuotr.
Vilniaus licėjus.<br>D.Umbraso nuotr.
Vilniaus licėjus.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

May 8, 2019, 10:00 AM, atnaujinta May 31, 2019, 5:58 PM

Pristatyti ir atlikto tyrimo, kokios mokyklos sukuria didžiausią pridėtinę vertę – rezultatai. Taip pat buvo aptartos ir būsimo stojimo į šalies aukštąsias mokyklas aktualijos

Penktą kartą pristatomas pradinių mokyklų ir progimnazijų palyginimas pagal standartizuotų testų rezultatus bei mokinių nubyrėjimą. Taip pat buvo aptartos 150 Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įvardintų silpnų Lietuvos mokyklų ir 30 stiprių. Tyrime išaiškėjo pagrindinių mokyklų vertinimas pagal pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus: matematikos mokyme pramuštas dugnas.

Tyrimas atskleidė, kad išlaidos vienam mokiniui toje pačioje savivaldybėje skiriasi 5-7 kartus: nuo 1 tūkst. iki 5-7 tūkst. eurų, o pakenčiamą algą gauna tik trijų didmiesčių pedagogai.

Pirmuoju smuiku, kaip ir pernai, tarp bendrojo ugdymo mokyklų griežia Vilniaus licėjus, tarp universitetų – Vilniaus universitetas.

Geriausios gimnazijos

Vertindamas gimnazijas, žurnalas „Reitingai“ mokinius atsirenkančias mokyklas atskyrė nuo mokyklų, kurios priima mokytis visus mokinius. Iš viso buvo vertinta 10 gimnazijų, turinčių teisę atsirinkti mokinius.

Geriausios mokinius atsirenkančios mokyklos šios:

1. Vilniaus licėjus (pernai buvo 1-as);  

2. KTU gimnazija (pernai buvo 3-a);

3. Vilniaus jėzuitų gimnazija (pernai buvo 2 vietoje).

Geriausios mokyklos iš 359, nedarančių mokinių atrankų, yra šios:

1. Klaipėdos licėjus (pernai buvo 1-as);

2. Kauno „Saulės“ gimnazija (pernai buvo 8);

3. Vilniaus Gabijos gimnazija (pernai buvo 10);

4. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija (pernai buvo 2-a);

5. Šiaulių J. Janonio gimnazija (pernai buvo 5-oje vietoje).

Gimnazijos buvo sureitinguotos įvertinus – visų 2018 m. laidos abiturientų, baigusių konkrečią gimnaziją kiekvieno valstybinio brandos egzamino balų vidurkius. 

Taip pat remtasi Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, vertinta, kiek dvyliktokų konkrečius brandos egzaminus išlaikė šimtukais.

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, vertinta, kiek kiekvienos gimnazijos absolventų įstojo į Lietuvos aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas studijų vietas. Taip pat, remiantis gimnazijų pateikta informacija, atsižvelgta ir kiek mokinių išvyko studijuoti į užsienio universitetus.

Pirmą kartą buvo ne tik pateiktas, o ir įvertintas mokinių nubyrėjimas. Kai kuriose gimnazijose matomas akivaizdus mokinių nubyrėjimas per paskutinius dvejus metus.

Pradinės mokyklos ir progimnazijos

Penktą kartą pristatytas ir absoliučios daugumos šalies mokyklų, dalyvavusių nacionaliniame moksleivių pasiekimų patikrinime (anksčiau vadintame standartizuotais testais) vertinimas. Šįkart jis papildytas nubyrėjimo rodikliu.

Tarp ketvirtokų pirmaujančios mokyklos:

1. Panevėžio Dembavos gimnazija

2. Šiaulių Jovaro progimnazija;

3. Kauno Petrašiūnų progimnazija.

Tarp aštuntokų geriausiai sekėsi:

1. Klaipėdos Tauralaukio progimnazijai;

2. Vilniaus J. Basanavičiaus progimnazijai; 

3. Kauno Vinco Kudikos progimnazijai.

Šie testai rodo pradinių mokyklų ir progimnazijų indėlį į vaikų akademinę sėkmę, o nubyrėjimas – vaikų savijautą ir mokyklos (klasės) klimatą.

4 – karaliaus pažymys

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas apžvelgė pagrindinių mokyklų vertinimą.

Trečią kartą pristatytas ir pagrindinių mokyklų vertinimas, kuris atliktas, remiantis dešimtokų laikomais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatais. Visų Lietuvos dešimtokų, įskaitant ir geriausias šalies gimnazijas, matematikos žinių įvertinimo bendras vidurkis tėra 4,74 balo iš dešimties. ​O pagrindinių mokyklų mokinių matematikos žinių įvertinimo vidurkis nesiekia net 4 balų. 

 „Mokyklos nusprendė pramušti dugną ir leistis žemyn. Ypatingai kalbant apie tiksliuosius mokslus. 

Joniškio „Saulės pagrindinė“ mokykla. Atrodo graži mokykla, bet pažiūrime į matematikos vertinimus ir matai, kad nėra didesnio balo nei 4. Tai ketvertas yra karaliaus pažymys. 

Ne viename Lietuvos regione vaizdas toks, visuose. Matematikos neišmoko ne tik pagrindinės mokyklos, bet ir gimanzijos neišmoko matematikos, informatikos ir fizikos", - sakė G.Sarafinas, paminėjęs konkrečias mokyklas. 

Ankstesniais metais rezultatais taip pat nebuvo geri, tačiau palyginti su naujausiais rezultatais, anksčiau jie būdavo kiek geresni. Taigi matematikos mokyme pramuštas dugnas ir toliau smengama žemyn.

Kas atsakingas dėl neišmokytos matematikos

Tyrimui parodžius itin prastus mokinių matematikos pasiekimus, G.Sarapinas kalbėjo, iš kur kilo šios problemos.

„Matome, kad atskirose savivaldybėse jungtinėse klasėse, kur mokomi skirtingų klasių vaikai, mokytoja negalėjo suteikti pakenčiamo lygio. Toliau kalbant apie olimpiadas, bent dešimt savivaldybių jokioms neparengia olimpiadoms ir nieko nepelno.

Tai rodo, kad neturime ir stiprių mokytojų. Nes vaikas nuvežtas į olimpiadą, nori prasimušti, parodyti lygį, daugiau siekti ir klasė į jį lygiuotųsi. Jau ir licėjai skundžiasi, kad neturi kur ieškoti gerų matematikų, fizikos, chemijos mokytojų. Mokytojams irgi dingsta motyvacija. Tik 27 proc. mokytojų gauna didesnes algas nei 800 eurų, dauguma gauna vos 500-600 eurų.

Kai meras nekreipia dėmesio į mokinių pasiekimus, mokytojai palikti lengvai plaukti pasroviui. Matomas didelis gerų matematikos mokytojų trūkumas. Rajonai net neturi priemonių, kaip sugundyti mokytojus atvažiuoti. Jie gali pasiūlyti net ne pilną etatą ir 650 eurų į rankas algą. Tai kas iš miesto ten važiuos?“, – apie problemas svarstė G.Sarapinas.

Kaltina dėl automobilių kamščių

G.Sarafinas tikino sulaukiantys kaltinimų, esą jie sukuria automobilių spūstis. Tai aiškinant tėvų noru vesti vaikus tik į gerai vertinamas mokyklas. Todėl vienos ugdymo įstaigos sulaukia kur kas didesnio dėmesio, o kitos stovi pustuštės.

„Mus kaltina, kad sukuriame kamščius, nes veža vaikus tik į geas mokyklas. Tai ką daryti tėvams, matant tokius rezultatus? Negali tėvai rizikuoti vaikų išmokymu ir rezultatais. Koks vaizdas, tokius ir tėvai priima sprendimus.

Švietimo, sporto ir mokslo ministerija norėtų, kad nebūtų kamščių. Bet vienos mokyklos apgailėtinos, kitos – geros, tiek mažuose miestuose, tiek didžiuosiuose. Labai dideli skirtumai tarp mokyklų rezultatų ir vaikų pasiekimų“, – spaudos konferencijoje sakė žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius.

Į ką žiūri savivaldybės

G.Sarafinas aptarė mokyklų skirtumus regionuose, kurie neretai priklauso nuo savivaldybių vadovų požiūrio, kaip ir mokinio krepšelio dydis.

„Dydžius nusprendžia pačios savivaldybės, bet matomas ir absoliutus neūkiškumas. Net ir Lietuva 2000-aisiais buvo išsikėlusi tikslą mažinti mokinio parengimo dydžio dispraporciją. Bet savivaldybės kaip mažos kunigaikštystės, pačios sprendžia“, – sakė žurnalo vyr. redaktorius.

Jo teigimu, jeigu savivaldybės administracija daugiau kreiptų dėmesio į mokinių pasiekimus, rezultatai mokyklose būtų geresni.

„Pirmiausia savivaldybė turi ne tik pinigus tokius mokėti, bet ir reikalavimus kelti pasiekimams. Vienas iš būdų sutaupyti, pavežėjimo klausimo sprendimas. Turim rajonuose po vieną ar kelias blizgančias mokyklas ir veškim ten. Vakaruose sakoma, kad išlaikyti reikėtų tik mažas pradines mokyklas kaimuose, o vėliau stiprinti didesnes pagrindines mokyklas, progimnazijas, gimnazijas.

Tos mažos likusios mokyklos regionuose galėtų būti naudojamos kaip ir daugiafunkciai centrai, į kuriuos vaikas grįžtų po mokyklos“, – dėstė G.Sarapinas.

Pasak jo, daugiausiai orientuojamasi į mokyklos išvaizdą, atnaujinimą, bet ne pasiekimus. 

Geriausieji universitetai

Šeštą kartą pristatytas institucinis Universitetų reitingas. Juos vertinant daugiau reikšmės suteikta tokiems kriterijams, kaip alumnų įsidarbinimas, darbdavių nuomonė, įvestas naujas kriterijus – studentų nubyrėjimas.

1. Vilniaus universitetas, surinkęs 61,7 taško (pernai jis taip pat buvo pirmas); 

2. Kauno technologijos universitetas, surinkęs 61,1 taško

3. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, surinkęs 58,8 taško;

4. Vilniaus Gedimino technikos universitetu, surinkęs 55,4 taško.

5. Vytauto Didžiojo universitetas, surinkęs 54,9 taško.

Privačių universitetų pozicijos trečius metus lieka nepakitusios: 1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, surinkęs 58,1 taško; 2. Europos humanitarinis iniversitetas, surinkęs 42,96 taško; 3. LCC Tarptautinis universitetas, surinkęs 38,1 taško;

Iš viso universitetai buvo vertinti pagal 48 skirtingus parametrus, kurie yra sudėlioti į šešis stambius kriterijus.

Ryškūs pasiekimai atskirose srityse

Žvelgiant į atskirus universitetų reitingo kriterijus, kurie sudaro reitingą, išryškėjo šios tendencijos.

Dėl jungimosi išaugęs VDU aplenkė konkurentus moksliškumu. Darbo rinkoje paklausiausi yra LSMU, KTU, KU ir VGTU alumnai (beje, tai kaip universitetų alumnams sekasi darbo rinkoje, didžia dalimi, koregavo universitetų išsidėstymą reitingo lentelėje.

Didžiausias studentų nubyrėjimas pastebimas KSU, EHU, BU, MRU, KTU, ŠU. Užsieniečiai puikiai vertina ne tik medicinos, o ir sporto, teisės, inžinerijos studijas Lietuvoje. Stipriausiu akademiniu personalu išsiskiria: LSMU, VU, KTU, VDU, LMTA.

Palankiausiai studentai vertina: VU ir MRU, taip pat VDU, KTU, VGTU, o iš privačių universitetų studentai labiausiai patenkinti studijomis ISM ir LCC universitetuose.

Kolegijų reitingas

Valstybinių kolegijų reitingo geriausiųjų penketuke: Vilniaus kolegija, surinkusi daugiau kaip 69,62 taškų; Kauno technikos kolegija, surinkusi 67,63 taško; Kauno kolegija, surinkusi 64,84 taško, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, surinkusi 64,66 taško; Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, surinkusi 60,58 taško.

Nevalstybinių kolegijų reitinge pirmauja: Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 60,43 taško; Vilniaus verslo kolegija, surinkusi 58,41; Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, surinkusi 50,76 taškų.

Vetinant kolegijas, daugiau reikšmės suteikta darbo rinkos vertinimui, nes kolegijų tikslas ir yra – greitai paruošti šalies ūkiui tokių aukštos kompetencijos darbuotojų, kokių jiems stinga.

Be to, svarbu ir kokius studentus priima kolegijos: kiek jas renkasi geriausių šalies abiturientų, kokia dalis jaunuolių, palyginti su visais 2018 metais priimtais pirmakursiais, gauna valstybės finansuojamą studijų vietą bei kokia dalis visų įstojusiųjų studentų nubyra. Šis parametras įtrauktas pirmą kartą.

Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Informacinių technologijų centro Studentų registro duomenimis, pirmą kartą vertinta, kokia dalis visų kursų studentų, studijavusių konkrečioje kolegijoje nutraukė studijas.

Be to, kaip ir pernai, įtraukėme žurnalo „Reitingai“ 2018 m. gruodį paskelbto koleginių studijų krypčių vertinimo rezultatus.

Tarp privačių kolegijų aukščiausią įvertinimą gavo Vilniaus dizaino kolegija, surinkusi 28,6 taško.

Vertinant studentų požiūrį į kolegijas, žurnalo „Reitingai“ užsakymu sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ 2019 m. sausio 12 d. – kovo 1 d. apklausė 3724 studentų.

Tarp valstybinių kolegijų iš galimų surinkti 6 taškų net 5,68 taško gavo Šiaulių valstybinė kolegija, o iš privačių – 5,61 studentų pasitenkinimo taško gavo Lietuvos verslo kolegija.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.